Per 16 metų moksleivių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus

 

Moksleivių skaičius Lietuvoje per 16 metų sumažėjo beveik pusiau, dalyje savivaldybių – tris kartus, tai tiesiogiai lemia ir prastėjančią ugdymo kokybę, teigia žurnalo „Reitingai“ sudarytojai.

Žurnalo pateikiami duomenys rodo, jog 2001-aisiais šalyje mokėsi 604 tūkst. moksleivių, 2017-aisiais – tik 330,8 tūkstančio. Sparčiausiai – net 3,5 karto – moksleivių mažėjo Visagino savivaldybėje, beveik tris kartus – Neringos, Skuodo, Pagėgių, Zarasų, Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Varėnos ir kituose rajonuose. Net ir augančiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybėse moksleivių mažėjo apie pusantro karto.

„Toji demografinė duobė turi bene didžiausios įtakos mūsų mokyklų, aukštojo mokslo sistemai“, – teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Jo teigimu, demografinės tendencijos rodo, kad kai kuriose savivaldybėse ilgainiui gali likti vos po vieną mokyklą ir darželį. Anot jo, mažas moksleivių skaičius, ypač rajoninių savivaldybių mokyklose, kur neretai mokosi 30-40 moksleivių, itin kenkia ugdymo kokybei, kadangi įstaigose trūksta specialistų, neretai vienas mokytojas moko kelių specialybės dalykų ne tik žemesnių klasių moksleivius, bet ir gimnazistus.

„Greitai bus tokių savivaldybių, kur nė vienas vaikas neįstos į nemokamą vietą universitete“, – svarstė jis.

Žurnalo surinkti duomenys taip pat rodo, jog prasčiausiai šalies abiturientai gimnazijose paruošiami lietuvių kalbos, geriausiai – rusų kalbos valstybiniam brandos egzaminui.

Pavyzdžiui, geriausių gimnazijų penkiasdešimtuke bent penkiolikoje mokyklų lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino vidurkis nesiekia 50 balų, geriausiai šiųmetinį brandos egzaminą laikė Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijos abiturientai, kur bendras šį egzaminą pasirinkusiųjų vidurkis siekė 93, antroje vietoje likęs Vilniaus licėjus pasiekė 79 balų vidurkį. Vertinant rusų kalbos brandos egzamino rezultatus mokyklose, kuriose rusų kalba yra ne gimtoji, 100 balų vidurkį pasiekė net penkios ugdymo įstaigos, žemiausias vidurkis penkiasdešimtuke – 87 balai.

Pasak „Reitingų“ atstovės žurnalistės Jonės Kučinskaitės, lietuvių kalbos egzamino rezultatai yra rimtas postūmis aiškinantis, ar moksleiviai nepakankamai paruošiami egzaminui, ar pernelyg sudėtingas yra pats egzaminas.

Pirmąkart vertinti mokyklų bei savivaldybių pasiekimai rengiant moksleivius įvairių mokomųjų dalykų olimpiadoms parodė, kad du trečdaliai savivaldybių neparengia tarptautinių olimpiadų prizininkų. 12-oje savivaldybių tūkstančiui moksleivių tenka mažiau nei penki šalies olimpiadų medaliai, vienoje, t.y. Pagėgių rajone – nė vieno. Pagal šį rodiklį pirmauja Palangos savivaldybė, kurioje tūkstančiui moksleivių tenka 66 medaliai, Ignalinos bei Vilniaus savivaldybėse – 32 medaliai.

Pagal nacionalinėse olimpiadose 2012-2016 metais moksleivių gautus medalius pirmauja Vilniaus ir Klaipėdos licėjai, Kauno technologijos universiteto (KTU), Panevėžio J. Balčikonio ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos.

Maži biomedikų atlyginimai – postūmis emigracijai

Žurnale taip pat vertinti universitetų ir kolegijų pasiekimai pagal geriausiai parengtus studentus atskirose kryptyse. Pasak G. Sarafino, analizė parodė, jog, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų reitinguose pirmaujantis Vilniaus universitetas yra stiprus rengiant matematikus, fizikus, chemikus, biologus, filosofus. Tačiau KTU, anot jo, stipriau parengiami informacinių technologijų, programavimo, mechanikos inžinerijos, gamybos technologijų studentai, Vytauto Didžiojo universitetas rengia stipriausius filologus, teologus, sociologus, filosofus.

„Pastebime, kad dauguma jaunuolių daro grubią klaidą, jie mano, kad stoja ne į studijų programas, o į pastatus. Jie nesuvokia, kad jie atsidurs kažkokiame fakultete ir toje pačioje aukštojoje mokykloje gali gauti ir fantastiškai gerą, ir apgailėtiną kokybę. Tai reikia pasverti prieš stojant“, – teigė jis.

Žurnale lyginami ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) pateikti duomenys apie aukštųjų mokyklų alumnių atlyginimus. Duomenys rodo, kad didžiausi atlyginimai išlieka tarp baigusiųjų informatikos, programų sistemų studijas (1200-1600 eurų), tuo metu didelės stojančiųjų konkurencijos sulaukiančiose medicinos, gamtos mokslų technologijų (biofizikos, biochemmijos, biomedicinos, genetikos) srityse dirbantys alumniai net ir po magistro studijų neatskaičius mokesčių uždirba apie 700-800 eurų.

„Tai tikrai nėra tas atlyginimas, kuris žmogų sulaikytų nuo emigracijos. Už tokį atlyginimą žmogus ne tik negali nusipirkti nei Vilniuje, nei kitame didmiestyje ne tik naujos statybos buto, bet negali netgi išsinuomoti padoraus kampo. Tikrai darbdaviai turėtų pagalvoti ne tik apie investavimą į naujų fabrikų statybas (...), jei jie nori, kad žmonės kurtų pridėtinę vertę Lietuvoje, neemigruotų. Nes įgiję tokią specialybę jie tikrai drąsiai gali emigruoti ir gauti ne tokius atlyginimus“, – pabrėžė J. Kučinskaitė.

Žurnalas vertino apie 70 studijų krypčių aukštosiose mokyklose.

Autorius: Ignas Jačauskas

Vilnius, gruodžio 6 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode