Reklama 2

KAM planuoja per ketverius metus karių algas vidutiniškai didinti beveik trečdaliu

 

Per ketverius metus karių atlyginimai turėtų didėti 30 proc., teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai.

Taip pat parengti nauji socialinių garantijų pasiūlymai. Tikimasi, kad jie motyvuos karius likti tarnyboje.

Trečiadienį visi siūlymai, kaip gerinti karių socialines garantijas ir motyvaciją rinktis tarnybą kariuomenėje, pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams.

„Buvo priimtas sprendimas didinti karių tarnybinius atlyginimus vidutiniškai iki 30 proc., palyginti su 2016 metais. Tas didinimas jau prasidėjo 2017 metais, tuomet 5 proc. padidinti tarnybiniai atlyginimai, 2018 metais nuo liepos planuojama padidinti dar 10 proc., jeigu bus pakeisti teisės aktai, ir 2019 metais bei 2020 metais automatiškai bus padidinta likusi dalis iki 30 proc. vidutiniškai“, – sakė KAM Personalo departamento direktorius Žilvinas Tomkus.

Jis pabrėžė, kad realybėje kiekvienam kariui tarnybiniai atlyginimai didės individualiai.

„Tai nebus aklas 30 proc. tarnybinio atlyginimo pakėlimas“, – tvirtino Ž. Tomkus.

KAM duomenimis, 2016 metais metus ištarnavęs eilinis, jūreivis „į rankas“ gaudavo 506 eurus algos, 2020 metais toks karys turėtų uždirbti 665 eurus atskaičius mokesčius ir neskaičiuojant priedų. Atitinkamai kapitonų, kapitonų leitenantų alga kiltų nuo 932 eurų užpernai iki 1208 eurų 2020 metais, majoro, komandoro leitenanto – nuo 1091 iki 1400, pulkininko, jūrų kapitono – nuo 1488 iki 1863 eurų.

Be to, planuojama papildomai skatinti tuos karininkus, kurie tam tikrą laipsnį turi ilgiau nei ketverius metus ir yra geri specialistai.

„Dabar kariams tarnybinis atlyginimas skaičiuojamas pagal tai, kokį laipsnį jis turi ir kiek metų turėdamas tą laipsnį ištarnavo. Pas mus situacija yra tokia, kad pavyzdžiui, pulkininkui leitenantui tarnybinis atlyginimas gali kilti ketverius metus, bet jeigu jis negauna aukštesnio laipsnio, jam tarnybinio atlyginimo didėjimas po ketverių metų sustoja. Pavyzdžiui, 43 metų pulkininkas leitenantas gali potencialiai tarnauti iki 56 metų ir mes nuo 43 iki 56 metų neturime galimybės jam didinti tarnybinio atlyginimo“, – aiškino Personalo departamento direktorius.

Dėl to siūloma leisti tokiems karininkams kasmet pridėti 0,1 proc. bazinio dydžio dalį. Šiuo metu bazinis dydis sudaro 132,5 euro.

Anot Ž. Tomkaus, nors finansiškai ir nedidelė, bet tai būtų motyvacija kariui nepalikti tarnybos.

KAM skaičiuoja, kad numatytam tarnybiniam karių atlyginimų didinimui papildomai reikės 83,396 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad iš biudžeto papildomų lėšų nebus prašoma. Anot jo, atlyginimai bus didinami iš krašto apsaugos sistemai skiriamų lėšų, perskirstant išlaidų struktūrą – mažiau teks pirkimams, daugiau – personalui išlaikyti.

Pasak Ž. Tomkaus, po reformos karių tarnybinį atlyginimą sudarys darbo užmokestis pagal laipsnį ir ištarnautus metus, įvairios kompensacijos (maistpinigiai, kelionpinigiai, butpinigiai) bei papildomi priedai, kurie priklauso nuo karių kvalifikacijos, tarnybos specifikos, vadų atsakomybės ir pan.

Taip pat numatoma pagerinti karių socialinį aprūpinimą. Ketinama papildomai karius apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų.

„Jeigu yra lengvi sužeidimai, kariai negali taip lengvai pasinaudoti, kai draudimą mokėdavo iš KAM biudžeto“, – teigė Ž. Tomkus.

Dar viena siūloma naujovė – kad atsargos kariams medicinos reabilitaciją būtų galima teikti ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.

„Jeigu yra sužeistas karys ir jis nebetarnauja Lietuvos kariuomenėje, pagal teisės aktus, šiuo metu turime pirkti jam medicinos reabilitacijos paslaugas užsienyje, o jos kainuoja gana brangiai, bet negalime suteikti reabilitacijos galimybės Lietuvoje. Norėtume sudaryti sąlygas, kad atsargos kariams reabilitacija būtų teikiama ir Lietuvoje“, – aiškino KAM atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad daugelis karių net nežino, kokios socialinės garantijos jiems priklauso. 

Siekiant didinti informuotumą ir paslaugų prieinamumą, planuojama kariuomenėje įsteigti specialias socialinių darbuotojų pareigybes.

„Administracinės procedūros gana sudėtingos ir jiems nesuprantamos, dėl to mes norime tą prieinamumą palengvinti. Socialiniai darbuotojai, kurie steigiami Lietuvos kariuomenėje, padėtų kariams, tarpininkautų sutvarkant administracinius klausimus“, – sakė Ž. Tomkus.

Pristatydamas planuojamas naujoves, pareigūnas pabrėžė, kad negerinant karių socialinio aprūpinimo, motyvacijos likti tarnyboje po kelerių metų gali pradėti smarkiai trūkti tam tikros grandies karininkų.

Autorė: Jūratė Skėrytė

Vilnius, vasario 28 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode