Baltijos šalių ministrai JAV išsakė susirūpinimą dėl galimų prekybos karų

 

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu) išsakė susirūpinimą dėl galimų prekybos karų, kuriuos gali sukelti prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas įvesti muitus plienui ir aliuminiui.

„Išsakėme bendrą poziciją, kad ekonominiai karai, prekybos karai nėra tai, ko mes tikimės. Mes tikimės, kad būtų galima suderinti pozicijas“, – BNS telefonu iš Vašingtono antradienio naktį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

D. Trumpas praeitą savaitę paskelbė, kad įves 25 proc. muitą plienui ir 10 proc. muitą aliuminiui. Europos Sąjunga (ES) netrukus pareiškė, kad atsakydama apmokestins JAV produkciją, o Kinija įspėjo, jog „nesėdės sudėjusi rankų“, jeigu bus kenkiama jos interesams.

L. Linkevičiaus teigimu, šiuo metu Europa svarsto, kaip reikėtų reaguoti. Jo teigimu, Baltijos šalių ministrai JAV kolegai pabrėžė, kad „nenori konfrontacijos šioje srityje“.

Pasak ministro, preliminariais vertinimais, Lietuva „nėra tarp tų šalių, kurios labiausiai nukentėtų“ dėl naujų JAV muitų. 

Ekonomistai sako, kad tiesioginis šių priemonių poveikis Lietuvos ekonomikai bus nedidelis, tačiau verslas gali prarasti dalį užsakymų ES šalyse, kurių prekyba su JAV yra aktyvesnė.

Saugumas ir gynyba

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai su JAV valstybės sekretoriumi susitiko naktį į antradienį Lietuvos laiku.

Anot L. Linkevičiaus, susitikime jis išsakė lūkesį dėl aktyvesnio JAV karinio dalyvavimo regione.

Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo regioną, JAV nedelsdamos 2014 metais atsiuntė po kelis šimtus karių į kiekvieną iš Baltijos šalių. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įkūrus po tarptautinį NATO batalioną, amerikiečių kuopos buvo atitrauktos, dabar JAV kariai pratyboms atvyksta iš Lenkijos.

„Pabrėžėme, kad esame labai dėkingi už tai, kas vyksta, tačiau norėtume nuolatinio buvimo – ar mokymų forma, ar vizitų ar pratybų“, – sakė L. Linkevičius.

L. Linkevičius taip pat teigė R. Tillersonui pristatęs Lietuvos siūlomą ES finansinės paramos planą Ukrainai, neformaliai vadinamą naujuoju Maršalo planu. Jo teigimu, susitikime aptarta būtinybė koordinuoti JAV ir ES taikomas sankcijas Rusijai.

Lietuviai nepasitiki

Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.

Vasarį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, kad D. Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.

Tačiau diplomatai pabrėžia, kad tapęs prezidentu D. Trumpas apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.

Pernai Lietuvoje viešėjo JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas ), Estijoje – viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) ir Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas (Polas Rajanas).

Balandžio 3 dieną trijų Baltijos šalių prezidentus  Baltuosiuose rūmuose priims D. Trumpas. Prezidentai ketina aptarti pasirengimą liepos NATO viršūnių susitikimui, kur Baltijos šalys tikisi pažangos stiprinant oro gynybą ir karinius pajėgumus Baltijos jūroje. 

Vilnius, kovo 6 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode