Reklama 2

Seime – ginčai dėl auklių, namų tvarkytojų, slaugių darbo su kvitais

Seime stringa idėja leisti kai kurias paslaugas teikti su kvitais ir paprasčiau apmokestinti šių darbuotojų pajamas. Tarp tokių paslaugų būtų namų tvarkymas, vaikų auklėjimas, senelių ir neįgaliųjų slauga, sodų ir daržų priežiūra. 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nutarė neskubėti apsispręsti dėl konservatorių Edmundo Pupinio ir Kazio Starkevičias parengtų 2012 metais priimto Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo pataisų – nutarė svarstymą ir balsavimą dėl jų atidėti vėlesniam laikui.   

Dabar su kvitais paslaugos teikiamos tik žemės ūkyje ir miškininkystėje. Parlamentarai siūlo plėsti jų sąrašą. Tačiau komiteto nariai susiginčijo, ar leidus daugiau paslaugų teikti su kvitais, padaugės socialiai remtinų, neapsidraudusių žmonių, kurie negalės gauti senatvės pensijos, bedarbio ar motinystės pašalpos. 

Komiteto narys Algirdas Sysas pasiūlė numatyti konkretų darbų, kuriuos būtų galima atlikti su kvitais ir kurie nesidubliuotų su verslo liudijimu, sąrašą. 

„Jeigu konkrečiai neapibrėžiame, kas yra namų ūkio paslaugos, tada sukišime šimtus darbuotojų, kurie praras socialines garantijas ir normalų darbo užmokestį. Gaunasi ne kova su „šešėliu“, o varymas į „šešėlį“, nes kvitai kontroliuojami pro pirštus,“ – teigė A. Sysas. 

Jis mano, kad įteisinus kvitus, žmogus „išlupamas iš nuolatinio darbo“. 

„Tas žmogus už 100 eurų per mėnesį dirba, jam neužtenka tokių pajamų ir gyvena kitų mokesčių mokėtojų sąskaita“, – tvirtino parlamentaras. 

A. Sysas prognozavo, kad išplėtus paslaugų sąrašą, su kvitais dirbs, tarkime, auklės, tačiau E. Pupinis mano, kad taip neatsitiks.  

„Kaip elgtis, kai tau reikia trumpam išeiti iš namų – užrakinti vaikus, paprašyti su kvitais galintį dirbti kaimyną prižiūrėti juos ar samdyti auklę – įsileisti nepažįstamą žmogų“, – aiškinosi E. Pupinis.  

A. Sysas įspėjo, kad dirbantys su kvitais žmonės gali būti nepasirengę dirbti kai kuriuos darbus ir „gali įklimpti į teisinius dalykus“. 

„O jeigu kažkas atsitiks, kai tas žmogus dvi valandas ateis prižiūrėti to svetimo vaiko? Kas neš atsakomybę?“ – klausė A. Sysas. 

Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės teigimu, su kvitais dirba daug nepilnamečių (iki 21 proc. visų kvitų turėtojų), todėl ir jie patys, ir tėvai, ir paslaugų gavėjai dažnai teiraujasi, kokias paslaugas gali teikti su kvitais, kad nebūtų pažeisti įstatymai. 

Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento vadovė Jūratė Laurikėnaitė įstatyme pasigenda aiškaus nurodymo, kad paslaugas pagal kvitus būtų galima teikti tik fiziniams asmenims. 

Dabar paslaugas su kvitais galima teikti 140 veiklų. 112 žmonių pernai su kvitais dirbto maksimaliai leistiną laiką – tris mėnesius, tiek laiko jie buvo apsidraudę sveikatą. 

2016 metais su kvitais nors vieną dieną dirbo apie 19,4 tūkst. asmenų, o pernai – daugiau negu 20 tūkst. 2016 metais 835 asmenys darbo sutartis iškeitė į darbą su kvitais, o pernai – daugiau kaip 1,12 tūkst. žmonių. 

Su kvitais teikiamos laikinos arba vienkartinės paslaugos, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, mokymai. Pas vieną darbdavį su kvitu galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas du - iki trijų mėnesių.

Dirbdami su kvitais, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Jei žmogus suteikia 1750 eurų vertės paslaugų per metus, jis moka 15 proc. pajamų mokestį.  

Autorė: Sniegė Balčiūnaitė

Vilnius, balandžio 10 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode