Ž. Vaičiūnas: Lietuva siekia ES finansavimo IAE reaktorių išmontavimui

 

Lietuva siekia užsitikrinti visą būtiną finansavimą Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktorių išmontavimui, todėl Vyriausybė dabar prašo Europos Komisijos (EK) didesnio finansavimo, kad darbai nenutrūktų, keičiantis būsimiems finansiniams laikotarpiams, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Tuo metu EK, anot jo, teikia pasiūlymą tik būsimai finansinei perspektyvai, kuri baigsis 2027 metais. 

„Kalbant apie skaičius, svarbu, kad turime gerą startinę poziciją, atskirą biudžeto eilutę. Mūsų pagrindinė pozicija, kad turime užtikrinti reikiamą finansavimą iki reaktorių išmontavimo pradžios. Taip sutampa, kad projektavimas ir išmontavimas vyks nuo 2023 iki 2033 metų, pats darbų pikas bus dviejų finansinių ES perspektyvų sandūroje. Dėl to sakome, kad reikia užtikrinti visą reikiamą finansavimą, nes pradėjus reaktorių išmontavimo darbus, jų nebegalima sustabdyti, juos reikia užbaigti. Vadovaudamiesi tuo principu siekiame, kad finansavimas būtų didesnis“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Ž. Vaičiūnas.

EK 2021-2027 Ignalinos AE uždarymui ketina skirti 552 mln. eurų, Lietuva siekia, kad ši suma būtų didesnė – apie 780 mln. eurų.

Be to, ES 2021-2027 metais numato finansuoti ne daugiau kaip 80 proc. IAE uždarymo išlaidų, o Lietuva ir kiti tarptautiniai donorai – 20 proc. Dabartiniame biudžete Lietuvos finansavimo dalis siekė 14 procentų.

„Lietuvos stojimo į ES sutartyje tokių įsipareigojimų (skirti didesnę kofinansavimo sumą – BNS) nėra. Lietuva geranoriškai finansuoja 14 proc., todėl manau, kad čia Europos Komisija persistengė ir čia lauks didelė diskusija, kad 14 proc. Lietuvos įsipareigojimas būtų pakankamas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo europarlamentaras Bronis Ropė. 

Europos Parlamento pranešėja IAE uždarymo finansavimo klausimu Rebecca Harms (Rebeka Harms) teigė, kad kitos ES šalys narės turėtų daugiau prisidėti prie Ignalinos AE uždarymo.

„Neturėtume pamiršti, kad ES nusprendė, jog Lietuva turi uždaryti šią jėgainę. Uždarymo naštą turėtų pasidalinti ir tos šalys, kurios yra svarbūs žaidėjai branduolinėje energetikoje ir kuriems yra naudinga, jog Ignalinos jėgainė yra uždaroma. Dėl to aš labai abejoju Europos Komisijos siūlomu 20 proc. įsipareigojimu“, – spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo R. Harms.

Ž. Vaičiūno teigimu, Lietuva turi pakankamai argumentų, kad šalies įsipareigojimas išliktų ties 14 procentų.

„Vienas iš pagrindinių argumentų yra stojimo į ES protokolas, kuriame aiškiai pasakyta, kad turi būti užtikrintas adekvatus ES finansavimas projekto uždarymui. Iš esmės nėra apibrėžti jokie skaičiai, todėl turime tam tikrą filosofinę problemą, kas yra adekvatus finansavimas. Lietuva visuomet laikėsi savo žodžio ir tai turbūt yra pasitikėjimo klausimas“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

ES Ignalinos AE uždarymui nuo 2007-ųjų metų jau skyrė apie 1,3 mlrd. eurų.

Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė elektros energijos gamybą visiškai nutraukė 2009-ųjų pabaigoje. Eksploatavimo nutraukimo darbai gali trukti iki 2038 metų.

Autorius: Mindaugas Samkus

Vilnius, liepos 17 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode