Vandens telkiniai, kurie iki 2019 metų lapkričio 1–osios neturės savininko, gali atitekti valstybei.
Tai numato Vandens įstatymo pataisos, kurias Seimas po pateikimo antradienį priėmė svarstyti: už balsavo 68, prieš – 8, o susilaikė 26 parlamentarai.
„Vandens telkiniai, kaip ir kiti gamtos ištekliai, turėtų būti valdomi valstybės“, – Seime sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Į kai kurių parlamentarų priekaištus dėl jų nacionalizavimo, nes tai prieštarauja Konstitucijai, ministras tikino, kad nenumatoma privačių vandens telkinių „privalomo išpirkimo, nacionalizavimo ar paėmimo prievolės“.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas piktinosi, kad visi vandens telkiniai, išskyrus prūdus, bus anksčiau ar vėliau nacionalizuoti.
K. Navickas pabrėžė, kad valstybei automatiškai neatiteks ir tie telkiniai, dėl kurių nuosavybės vyksta ginčai arba nėra sutvarkyti jų nuosavybės dokumentai.
Tuo tarpi „valstietis“ Gintautas Kindurys atkreipė dėmesį, kad vandens telkinių perdavimas valstybei gali būti komplikuotas, nes dar nebaigta žemės grąžinimo reforma. Jis siūlė numatyti išlygas, kada perimti telkinius nebūtų skubama.
Pataisos, be kita ko, numato, kad parduodant ežerus ar upes bei tvenkinius, pirmumą pirkti turėtų valstybė, o kaina negalėtų viršyti vidutinės rinkos vertės.
Seimo teisininkai įspėjo, kad nėra jokių tokios pataisos būtinumą pagrindžiančių argumentų.
„Būtų apribojama vandens telkinių savininkų teisė parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius telkinius jų pačių nuožiūra pasirinktam pirkėjui už didžiausią kainą“, – teigiama Teisės departamento išvadoje.
Dabar valstybei priklauso visi ežerai, didesni kaip 50 hektarų.
Autorė: Sniegė Balčiūnaitė
Vilnius, rugsėjo 11 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
