Reklama 2

Ministerija siūlo kandidatų rinkimuose duomenis skelbti kadenciją, o jų rėmėjų – 10 metų

 

Teisingumo ministerija pasiūlė apriboti viešai prieinamą informaciją apie kandidatus rinkimuose, tačiau šią iniciatyvą kritikuoja opozicija ir kai kurie nevyriausybininkai.

Pagal ministerijos registruotus įstatymų pakeitimus, politinės kampanijos dalyvių duomenis Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galėtų skelbti tik iki pačios kampanijos pabaigos, tai yra 100 dienų po rinkimų rezultatų paskelbimo.

Politinės kampanijos dalyviai yra rinkimuose užsiregistravę dalyvauti žmonės, tačiau tam, kad taptų kandidatais, jiems reikia sumokėti užstatą, surinkti rėmėjų parašus, atlikti kitas procedūras.

Tuo metu apie kandidatus rinkimuose duomenys viešai būtų skelbiami vieną kadenciją. Jei asmuo būtų išrinktas politiku, informacija apie jį būtų skelbiama dvi kadencijas.

Anot Teisingumo ministerijos, siūlomais pakeitimais „siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą“.

Teikdama pasiūlymą ministerija remiasi Seimo kanceliarijos atliktu tyrimu dėl informacijos apie kandidatus skelbimo kitose Europos Sąjungos šalyse, kur taip pat numatyti tokių duomenų viešinimo terminai.

Tuo metu didesnį viešumą siūloma taikyti asmenims, paaukojusiems politinės kampanijos dalyviams. Pagal siūlymą, jų duomenys viešai būtų skelbiami dešimt metų.

Siūlomus pokyčius Teisingumo ministerija taip pat aiškina šiemet pavasarį įsigaliojusiomis sugriežtintomis Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė BNS sakė, kad duomenų apie kandidatus skelbimas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, kad „rinkėjas būtų kuo labiau informuotas priimdamas sprendimą, už ką balsuoti“.

Pasak jos, Vyriausioji rinkimų komisija duomenis apie kandidatus ir politinės kampanijos dalyvius saugos kur kas ilgesnį laiką, o šią informaciją norintys gauti žurnalistai nurodydami pagrindą galės su ja susipažinti kreipdamiesi į VRK.

Šiuo metu VRK svetainėje skelbiami visi rinkimuose užsiregistravę dalyvauti, kandidatavę asmenys, jų biografijos, deklaracijos.

„Dabartinė situacija iš principo yra negalima. (...) Asmenys, kurių duomenys skelbiami tokiu būdu, galėtų reikalauti kompensacijų už jų teisių pažeidinėjimą“, – teigė I. Gudžiūnaitė.

Opozicija – prieš

Opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai kritikuoja ministerijos iniciatyvą.

„Politikas arba ketinantis tapti politiku asmuo savaime apsisprendžia tapti viešuoju asmeniu, ir informacija apie jį yra viešojo intereso dalis“, – BNS sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Manau, kad politikams turi būti taikomos maksimalaus viešumo taisyklės“, – pridūrė jis.

Pasak politiko, informacijos apie rinktus politikus dažnai prireikia žurnalistams ir jiems „nereikia aiškintis, kodėl jiems reikalinga vieša informacija“.

„Jeigu yra koks nors sargas prie informacijos, kyla rizikų: o jeigu nesutiks duoti, o jei kils abejonių dėl to sargo sąžiningumo?“ – kalbėjo G. Landsbergis.

Jam antrino Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušrinė Armonaitė.

Parlamentarė abejojo, ar siūlomos pataisos yra tiesiogiai susijusios su ES duomenų apsaugos taisyklių įgyvendinimu.

„Aš nesu tikra, ar šie siūlomi pokyčiai yra proporcingi, nes labai dažnai yra ne tik reglamentų ar direktyvų nuostatos perkeliamos, o dar kažkas papildomai pridedama“, – BNS sakė Seimo narė.

„Mes visi siekiame didesnio viešumo ir skaidrumo, (...) o ši iniciatyva yra visiškai priešinga, ji siekia užverti duomenis“, – pridūrė ji.

Sunkiau suvaldyti korupcines rizikas

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Ingrida Kalinauskienė teigė, kad ne visa informacija apie kandidatus arba politinės kampanijos dalyvius yra vienodai svarbi. 

Vis dėlto ji ragino dalį duomenų skelbti ilgiau, nei siūlo Teisingumo ministerija.

„Man asmeniškai neramu, kad apribojus duomenis ir nebeskelbiant informacijos bus dar sunkiau suvaldyti korupcines rizikas“, – BNS teigė I. Kalinauskienė.

„Tad siūlyčiau peržiūrėti, kurie asmens duomenys yra pertekliniai, o kuriuos vis dėlto reikėtų skelbti“, – pridūrė ji.

Ministerijos siūlymą dar turės patvirtinti Vyriausybė, o vėliau dėl jo balsuos Seimas.

Autorius: Saulius Jakučionis

Vilnius, spalio 1 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode