Valstybės kontrolė pasigenda teatrų efektyvumo vertinimo

 

Kultūros ministerija nevertina teatrų efektyvumo, trūksta duomenų, ar valstybės lėšos naudojamos tikslingai, teigia Valstybės kontrolė.

Profesionalių teatrų ir koncertinių įstaigų auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad iš biudžeto šiai sričiai skiriamų 40 mln. eurų 97 proc. gauna 20 Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos.

Iš viso profesionaliojo scenos meno įstaigos statusas yra suteiktas 62 Lietuvoje veikiantiems teatrams ir koncertinėms įstaigoms.

„Deja, nėra pakankamai pagrįstų duomenų, ar valstybės lėšos panaudojamos tikslingiausiai“, – pranešime spaudai teigia audito institucija.

Audito metu nustatyta, kad nacionalinių ir valstybinių teatrų bei koncertinių įstaigų finansavimas nėra susietas su jų veiklos rezultatais, iki 2018 metų nebuvo keliami konkretūs reikalavimai nacionaliniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms.

Pasak auditorių, Kultūros ministerija 2014–2017 metais nevertino sau pavaldžių 20-ies įstaigų efektyvumo – joms nustatyti kiekybiniai veiklos vertinimo rodikliai, tačiau kokybinių veiklos rodiklių, auditorių nuomone, nėra pakankamai.

Konstatuojama, kad scenos meno įstaigų tinklas iš esmės nesikeičia jau daugelį metų, o kultūros politika šalyje „formuojama neturint visos svarbios informacijos apie visų įstaigų veiklos rezultatus“.

„Tokiu atveju nėra pagrįstų duomenų, ar profesionaliojo scenos meno tikslų siekiama ir lėšos panaudojamos efektyviausiu būdu“, – teigiama išvadose.

Auditoriams užkliuvo ir kiekybiniai profesionaliojo scenos meno įstaigų rodikliai – tikrintojų nuomone, įstaigų pasiekti rezultatai „nerodo nuoseklaus jų veiklos gerėjimo“.

„Tik 40 proc. įstaigų kasmet rengė pasirodymus užsienyje, septynių iš 20-ies įstaigų uždirbamų lėšų dalis siekė 30 proc. joms skirto finansavimo, tik du teatrai iš 13 surengė daugiau negu 50 edukacinių renginių ir nė viena koncertinė įstaiga nepasiekė šio kriterijaus“, – teigia valstybės auditoriai.

Jų teigimu, atsiskaitymas už kultūros finansavimą turėtų būti tobulinamas.

Pasak Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotojos Linos Balėnaitės, svarbu rasti būdų išmatuoti kultūros įstaigų veiklą, o finansavimas skiriamas tam, kad jos „kurtų pridėtinę vertę visuomenei“.

„Turime skirtingus nacionalinius, valstybinius, savivaldybių ir kitus teatrus bei koncertines įstaigas, tačiau neaišku, kuo skiriasi jų kuriama pridėtinė vertė ir jiems keliami tikslai“, – sako L. Balėnaitė.

Pasigendama ir informacijos apie teatrų ir koncertinių įstaigų „veiklos geruosius pavyzdžius“, išsakoma kritika, kad neįvertinus įstaigų veiklos efektyvumo ir kokybės, sunku nustatyti, kokios pagalbos joms reikia.

Valstybės kontrolė parengė rekomendacijas, jas ministerija įsipareigojo įgyvendinti iki 2019-ųjų pabaigos. 

Vilnius, spalio 2 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode