Minimalios algos pakėlimas išjudins viską: keisis mokesčiai, išmokos, pašalpos

 

Kitais metais laukia daugybė mokestinių pokyčių. Nusprendus sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius, privalės keistis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų tarifai. Be to, norima didinti ir minimalią mėnesinę alga (MMA). Tai vėlgi turės įtakos susietoms PSD įmokoms ir bedarbio išmokoms.

Planuojama, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos MMA bus didinama nuo 400 iki 430 Eur pagal dabartinę mokesčių sistemą. Tačiau tuomet jau įsigalios ir naujoji mokesčių sistema. Tai yra, dėl socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio konsolidavimo visi darbo užmokesčiai „ant popieriaus“ bus perskaičiuojami ir padidinami 1,289 karto. Dėl to 2019 m. sausio 1 d. MMA „ant popieriaus“ sudarytų 555 Eur.



Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad dėl mokesčių konsolidavimo „Sodros“ įmokos (VSD ir PSD) bendrai mažėja 0,55 procentinio punkto, o gyventojų pajamų mokestis (GPM) mažėja 1 procentiniu punktu. Tad bendrai „Sodros“ įmokos sudarys 19,5 proc. (PSD – 6,98 proc.).

Už dalį gyventojų PSD sumoka darbdaviai, už kitą dalį – valstybė, tačiau daugelis savarankiškai dirbančiųjų patys mokėdavo 9 proc. dydžio PSD įmokas nuo minimalios algos. Tad jei šiemet kas mėnesį buvo mokama 36 eurų įmoka (400x0,09=36 Eur), kitais metais, padidinus MMA, ji bus 2,74 Eur didesnė (555x0,0698=38,74 Eur). Metinė įmoka vietoje 432 eurų didėtų iki beveik 465 eurų.

„Savarankiškai įmokas moka gyventojai, užsiimantieji visomis savarankiškos veiklos formomis. Taip pat savarankiškai įmokas moka gyventojai, kurie nestudijuoja, nedirba, nėra registruoti darbo biržoje ir nėra draudžiami valstybėmis lėšomis ir nėra deklaravę išvykimo. Lietuvoje savarankiška veikla užsiima apie 200 tūkst. gyventojų“, – informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Be to, tokia minimali PSD įmoka dėl įvestų „Sodros“ grindų taikoma darbuotojui, kuris neuždirba minimalios algos ir nepatenka į išimtis

Nuo MMA priklausys ir bedarbio išmoka

Su minimalios algos dydžiu yra susieta ir nedarbo socialinio draudimo išmoka, paprasčiau vadinama bedarbio išmoka. Šią išmoką sudaro pastovios ir kintamos dalių suma. Kintamoji dalis priklauso nuo buvusių bedarbio pajamų, o pastoviąją dalį sudaro 30 proc. nuo tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. Po mokesčių reformos, kadangi „ant popieriaus“ atlyginimai didės norint išlaikyti tą patį dydį atitinkamai bus sumažinami tarifai.

Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudarys 23,27 proc. MMA. Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis būtų skaičiuojama taip: 1) 1–3 išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių pajamų; 2) 4–6 mėnesį – 31,03 proc. pajamų; 3) 7–9 mėnesį – 23,27 proc. pajamų.

Dabar pastovioji dalis siekia 120 eurų, kitais metais, įvykus visiems pokyčiams, siektų apie 129 eurus.

Tiesa, jau dabar paskirtos bedarbio išmokos pagal šiuos naujus dydžius kitais metais perskaičiuojamos nebus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šitai siekia pakeisti.

„Pagal dabar galiojančius teisės aktus iki 2018 m. gruodžio 31 d. paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos nebus perskaičiuojamos pagal naujus dydžius ir toliau bus mokamos ne mažesnės, negu buvo (turėjo būti) mokamos.

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pateikusi derinti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimų projektą, kuriuo siekiama, kad asmenims, kuriems nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kurių mokėjimas tęsiamas arba kurios pradedamos mokėti po 2019 m. sausio 1 d. pastovioji išmokos dalis būtų perskaičiuota, pasikeitus MMA dydžiui“, – informuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė.

Didėjant pajamoms, galima netekti paramos

Pastebima, kad didėjanti minimalia alga gali lemti, jog šeimai nebereikės piniginės socialinės paramos iš valstybės, pavyzdžiui, nemokamam vaikų maitinimui mokykloje ar mokinio reikmenims įsigyti.

„Padidėjusios šeimos ar asmens pajamos (ar dėl MMA didinimo, ar dėl darbo užmokesčio pakėlimo darbdavio iniciatyva, derybų būdu) gali lemti, kad tokia parama taps nereikalinga“, – pripažįsta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vis dėlto, pabrėžiama, kad esant sudėtingai situacijai šeimoje, savivaldybės turi teisę skirti piniginę socialinę paramą išimties tvarka ir tuomet, kai pajamos didesnės.

Be to, vadinamieji „vaiko pinigai“ bei 15–35 proc. darbo pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties) nėra įskaitoma į šeimos ar asmens gaunamas pajamas, kai pretenduojama į piniginę socialinę paramą ar socialinę paramą mokiniams.

Tokia parama, kaip būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijos, socialinė pašalpa, parama mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas, taip pat parama būstui įsigyti ar išsinuomoti priklauso nuo patvirtinto valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, kuris savo ruožtu yra susietas su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD).

„Nuo 2019 m. pagrindiniai socialinių išmokų atskaitos rodikliai, įskaitant ir VRP, bus susieti su MVPD. Tai reiškia, kad kiekvienais metais bus apskaičiuojamas MVPD ir, atsižvelgiant į didėjančią metinę infliaciją, maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų kainas, didės ir VRP dydis, tai yra daugiau asmenų įgys teisę į paramą“, – komentuoja E. Samoškaitė.

Skaičiuojama, kad papildomai iš valstybės biudžeto MMA didinimui prireiks 13 mln. eurų.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode