Reklama 2

85 proc. lietuvių nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms – tyrimas

 

Didžioji dauguma lietuvių nenorėtų šeimoje turėti musulmono ir griežtai nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms, rodo Jungtinių Valstijų organizacijos „PEW Research Center“ atliktas tyrimas.

Šio tyrimo autoriai pastebi, kad lietuviai, kaip ir dauguma rytų ir vidurio europiečių, didesnę svarbą nei vakarų europiečiai skiria religijai, yra mažiau atviri musulmonams ir kritiškiau žiūri į tokius socialinius klausimus kaip abortai ar tos pačios lyties asmenų santuokos.

„Nors Geležinė uždanga, kadaise dalijusi Europą, jau senokai nebeegzistuoja, žemynas šiandien yra padalintas aštrių skirtumų visuomenės požiūryje į religiją, mažumas ir tokias socialines problemas kaip gėjų santuokos ar legalūs abortai“, – pastebi tyrimo autoriai.

Apibendrinę kelių apklausų duomenis, jie daro išvadą, jog palyginus su vakarų europiečiais, mažiau Rytų ir Centrinės Europos gyventojų norėtų musulmonų ar žydų savo šeimose ar kaimynystėje, suteikti daugiau teisių gėjų ir lesbiečių poroms. Taip pat rytų ir vidurio europiečiai linkę savo nacionalinį identitetą sieti su gimimu šioje šalyje.

Lietuviai, tyrimo duomenimis, taip pat atitinka šį apibrėžimą: 16 procentų lietuvių į savo šeimą būtų linkę priimti musulmoną, žydą – 41 procentas. Tarp jaunų suaugusiųjų šie skaičiai kiek didesni, atitinkamai 25 ir 45 procentai tarp asmenų iki 34-erių metų.

Tos pačios lyties santuokoms Lietuvoje pritartų 12 procentų asmenų, 85 procentai nurodė, kad būtų prieš. Priešiškesnės homoseksualų santuokoms yra tik Serbija, Ukraina, Moldova, Rusija, Armėnija ir Gruzija. Latvijoje tos pačios lyties asmenų santuokai pritaria 16, Estijoje – 23, Lenkijoje – 32 procentai respondentų.

Į klausimą apie abortus, 52 procentai lietuvių sakė manantys, jog daugeliu atvejų jie turėtų būti legalūs. Pirmaujančioje Švedijoje legalius abortus palaikė 94 procentai respondentų, kaimyninėje Estijoje – 81 procentas. Čia tyrėjai taip pat pastebi tendenciją, jog Vakarų Europoje nuomonės šiuo klausimu yra mažiau pasidalinusios ir tvirčiau linksta į palaikymo pusę, tuo tarpu Rytų ir Vidurio Europoje dažniau yra pasidalinę perpus ar linksta palaikyti abortų draudimus.

71 procentas lietuvių teigia, kad norint būti lietuviu, reikia būti Lietuvoje gimus ar turėti artimųjų šioje šalyje.

Atitinkamai 85 ir 92 procentai respondentų mano, kad norint būti lietuviu būtina gerbti šalies įstatymus bei kalbėti lietuviškai.

Paklausti, ar mano, jog religija yra svarbi norint būti tikru lietuviu, 56 procentai atsakė, kad labai svarbi, 42 procentai manė, kad tai nėra svarbi tautinės tapatybės dalis.

Latvijoje tik 11 procentų manė, kad religija yra svarbi jų tautinei tapatybei – tai mažiausias procentas tarp visų tyrimo šalių. Estijoje tautinę tapatybę su religija siejo tik 16 procentų respondentų.

Paklausti, ar mano, jog Lietuvos kultūra yra pranašesnė už kitas, teigiamai atsakė 37 procentai lietuvių. Graikijoje, tuo tarpu, taip teigė net 89 procentai respondentų. 

„Pew Research Center“ 2015–2017 metais apklausė beveik 56 tūkst. suaugusiųjų 34 šalyse.

Vilnius, spalio 30 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode