Reklama 2

Gedimino kalno šlaituose rasta palaidojimų ir Vytauto laikų mūro liekanų

Pernai tvarkant Gedimino kalno Vilniuje šlaitus per archeologinius kasinėjimus aptikta palaidojimų, ginklų fragmentų, Algirdo ir Vytauto laikų mūro liekanų.

„Daugiausia radinių pateikė šiaurės vakarų šlaitas, ten aptikome ilgos Gedimino kalno istorijos pėdsakų. Apskritai visi archeologiniai radiniai labai pasiskirstę laike ir datuojami nuo V iki XX amžiaus“, – Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime sako archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė.

Tarp ankstyviausių radinių – klajoklių genčių strėlių trisparniai antgaliai.

Archeologams pavyko rasti ir viduramžius bei kovas su kryžiuočiais menančių radinių: lanko ir arbaleto strėlių antgalių, sviedinių.

Anot pranešimo, bene didžiausią visų radinių dalį sudaro gilzės, šoviniai, šovinių degikliai, kulkos.

Kaip unikalų radinį archeologė nurodė XIII amžiaus pradžioje centrinėje Prancūzijoje buvusiose Limožo dirbtuvėse pagamintą relikvijoriaus apkalą.

„Šlaituose radome ir skirtingo laikotarpio žmonių palaidojimų. Pagrindinė rastų kapų dalis siejama su XVII amžiaus viduriu, kai vyko karai su Maskva. Antropologai nustatė, kad tai 20–40 metų vyrai. Iš tų kapų, kurie išliko nepažeisti, matyti, kad žmonės palaidoti tvarkingai, tačiau be įkapių.(...) Radome ir vieną vaiko kapą, greičiausiai jis buvo laidotas sėdomis. Dar neišsiaiškinome, kokiam laikotarpiui priskirti šiuos palaikus“, – sakė archeologė.

Kita reikšminga radinių grupė – mūrų liekanos. Archeologai mano, kad vieni iš jų – aptikti pietrytiniame šlaite – galėtų būti Algirdo laikų (XIV amžius), kiti – šiauriniame šlaite – Vytauto laikų (XV amžius).

Tuo pačiu metu kita archeologų grupė kasinėjo Gedimino kalno aikštelę, kur rado 1863 metų sukilimo dalyvių palaikų.

Nacionalinio muziejaus teigimu, archeologiniai tyrimai Gedimino kalno aikštelėje vyko dviem etapais: vieni vykdyti šlaituose, kiti – specialioje grunto saugojimo aikštelėje, į kurią vežė nuošliaužų gruntą.

„Aikštelėje gruntą sijojome, tikrinome metalo ieškikliu. Pirminiais duomenimis, pertikrinome apie 6 tūkst. kubinių metrų grunto“, – tvirtino archeologė.

Prieš dvejus metus, 2017-ųjų gruodžio 30-ąją dėl nuošliaužų Gedimino kalne sostinėje paskelbta ekstremali situacija. Ji iki šiol neatšaukta. 

Per trejus metus Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti iš viso išleista 6,5 mln. eurų, sutvarkytas vienas šlaitas, kiti tik laikinai stabilizuoti.

Autorė: Jūratė Skėrytė

Vilnius, sausio 16 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode