Nuo 2021-ųjų teismuose siūloma įvesti tarėjus

 

Beveik pusšimtis parlamentarų, daugiausia iš valdančiųjų frakcijų, parengė Konstitucijos pataisą, kad nuo 2021-ųjų teismuose pradėtų dirbti tarėjai.

„Kitose Europos valstybėse Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje teismų tarėjų dalyvavimas teisingumo vykdyme stiprina pasitikėjimą teismais. Tai būtų efektyvi prevencija kovojant prieš korupciją teismų sistemoje“, – pranešime spaudai sako Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos narys Juozas Bernatonis.

Konstitucijos pataisų projektą Seimui planuojama pateikti jau pavasario sesijoje.

Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, reikalingų įstatymų projektai šiuo metu rengiami.

Pagal projektą, Konstitucijoje siūloma įtvirtinti, kad „įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.“

Siūloma, kad ši nuostata pradėtų galioti 2021 metų sausio 1 dieną.

Praėjusios kadencijos Seimas 2016 metais patvirtino koncepciją, kaip teismuose turėtų būti įteisinamas visuomenės atstovų dalyvavimas.

Pagal ją, tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai, įgiję mažiausiai vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą.

Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais, o jei nepakaktų savanorių, tarėjai į sąrašą būtų traukiami atsitiktinės atrankos būdu.

Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.

Tarėjai būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo ir t.t.

Tarėjų  institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.

Autorė: Jūratė Skėrytė

Vilnius, kovo 13 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode