Romas

Vyriausybė pritarė prekybos ir bankų mokesčiams

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seime svarstomiems prekybos ir bankų mokesčiams – jų pajamos jau įtrauktos į kitų metų biudžeto projektą. Vis dėlto Ministrų kabinetas pasiūlė parlamentui surengti konsultacijas dėl mokesčių poveikio.  

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad nutarimo esmė – pritarti įstatymų projektų tikslui ir kartu pasiūlyti Seimui organizuoti konsultacijas dėl abiejų mokesčių poveikio, įvertinti jų  suderinamumą su Europos Sąjungos teise, atsižvelgiant į konkurencijos taisykles. 

Seimui taip pat siūloma įvertinti įstatymų įsigaliojimo datą. 

Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė Vyriausybės posėdyje prekybos mokestį pavadino antieuropiniu, antikonstituciniu bei diskriminaciniu ir suabejojo, ar tai iš tiesų yra stambios prekybos mokestis. 

„Klaidinanti formuluotė, kad tai yra stambios prekybos – tikrai tai nėra taikoma tiktai penkiems ar šešiems didiesiems prekybos tinklams. Jau turime 2018 metų duomenimis, tai būtų 92 įmonės, kurios mokėtų tokį mokestį ir jų apyvarta sudaro 11,1 mlrd. (eurų – BNS) (...) Tai tikrai ne 32 mln. eurų – 111 mln. eurų (mokesčio būtų surinkta – BNS)“, – kalbėjo R. Vainienė. 

Jos teigimu, tokio mokesčio nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje.

„Tai yra Europos Sąjungos teisės aktams potencialiai prieštaraujantis įstatymo projektas ir iš tikrųjų reikėtų labai įsivertinti, ar nebus taip, kad prie „suskilusios geldos“ reikės – suplanuotos lėšos bus, bet Komisija (Europos Komisija – BNS) suspenduos ir negalės būti taikomas. Tai, mūsų nuomone, reikėtų labai atidžiai atsiklausti Europos Komisijos, įsivertinti, ar šitas mokestis nesukels neigiamų padarinių ateičiai“, – sakė asociacijos vadovė. 

Premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kad Vyriausybė teikia išvadą dėl Seimo narių įregistruoto projekto ir ministrų kabinetas atkreipia Seimo dėmesį į galimas rizikas.  

Valdantieji „valstiečiai“ siūlo prekybos mokestį, kurį nuo kitų metų mokėtų daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be PVM) pasiekę mažmenininkai, o per metus jo tikimasi surinkti apie 32 mln. eurų.  

Seime svarstomas ir valdančiųjų siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą. Šio mokesčio tikimasi surinkti apie 50-60 mln. eurų per metus. 

Svarstant mokesčio pagrįstumą, Vyriausybė siūlo įvertinti kitokį atidėjimų blogoms paskoloms reglamentavimą. 

„Siūlome įvertinti ir šią alternatyvą“, – posėdyje teigė finansų ministras.  

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė neklausti Europos Centrinio Banko  (ECB) nuomonės dėl bankų mokesčio.  

Tokios ECB išvados reikalavo komitete dirbantys du konservatoriai Gintarė Skaistė ir Mykolas Majauskas. G. Skaistės teigimu, ECB nuomonės dėl projekto pasigedo Seimo Teisės departamentas. 

Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas teigė, kad kol kas užteks Lietuvos institucijų pozicijos, nes neįmanoma, kad ECB išvadą pateiktų iki projekto priėmimo.

Lietuvos bankų asociacija teigia, kad mokestis gali prieštarauti Konstitucijai, be to, jis esą gyventojams pabrangintų bankų paslaugas. 

Vilnius, lapkričio 13 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode