SSC

Europos Žmogaus Teisių Teismas: Lietuva nepažeidė M. Basčio teisių ginčyti VSD išvadą

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuva nepažeidė buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio teisių ginčyti jam nepalankią Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą.

Į Strasbūro teismą politikas kreipėsi, kai Lietuvos administraciniai teismai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą dėl VSD rašto, kuriame teigiama, kad dėl ryšių su Rusijos piliečiais M. Basčiui neturėtų būti leidžiama susipažinti su slapta informacija.

Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad tai neužkirto kelio M. Basčio ginti savo teises Lietuvos teismuose, nes jis būtų galėjęs bylinėtis dėl Seimo pirmininko sprendimo nesuteikti jam leidimo dirbti su slapta informacija.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tokio formalaus sprendimo nepriėmė, nes M. Bastys pats savo noru pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų ir poreikio susipažinti su slapta informacija nebeliko.

Septyni Strasbūro teisėjai priėjo prie išvados, kad M. Bastys būtų turėjęs galimybę pateikti argumentus dėl VSD rašto teiginių, jei būtų patenkinęs būtiną sąlygą – „pasilikti pirmininko pavaduotojo pareigose bent jau kol pirmininkas priimtų oficialų sprendimą nesuteikti jam leidimo dirbti su įslaptinta informacija“.

„Teismas yra įsitikinęs, kad skundo dėl sprendimo nesuteikti leidimo su įslaptinta informacija pateikimas būtų suteikęs pakankamą galimybę pateikti argumentus prieš išvadas, pateiktas VSD parengtame tarpiniame dokumente, ir užsitikrinti, kad šiuos argumentus teismai tinkamai išnagrinėtų“, – rašoma Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime.

VSD 2017 metų kovą rašte Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui perspėjo, kad M. Basčio ryšiai su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinės kompanijos „Rosatom“ atstovu Jevgenijumi Kostinu ir keliais kitais asmenimis daro jį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.

V. Pranckietis tuomet paragino jį trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų. M. Bastys sutiko, ir netrukus jo paties prašymu buvo atleistas. 

Konstitucinis Teismas vėliau konstatavo, kad M. Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nes nuslėpė savo ryšius su P. Vojeika.

M. Bastys su kaltinimais nesutiko – jis teigė, kad iš pradžių nesuprato, jog turi pateikti duomenis apie ryšius su buvusiais KGB darbuotojais, o vėliau tai supratęs bendradarbiavo su VSD.

Jis visada tikino, kad neatliko jokių valstybės saugumui grėsmę keliančių veiksmų, o skunduose teismų prašė aiškintis, ar „reali priežastis leidimo neišdavimui nėra politinis VSD interesas ar nekompetentingumas“.

Per slaptą balsavimą dėl apkaltos M. Bastys išlaikė mandatą, bet netrukus pats atsisakė parlamentaro pareigų. Vėliau jis dalyvavo Seimo nario rinkimuose savo apygardoje, bet jų nelaimėjo.

Autorius Vaidotas Beniušis

Vilnius, vasario 4 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Taip pat skaitykite:

Powered by BaltiCode