Parama




Darbo pajamos pernai augo apie 13 proc. – „Sodra“

Pandeminiais 2020 metais dirbančių žmonių skaičius Lietuvoje mažėjo, tačiau vidutinis darbo užmokestis augo beveik taip pat sparčiai, kaip ankstesniais metais, – augimas siekė apie 13 proc., teigia „Sodra“. 

Jos duomenimis, ketvirtąjį metų ketvirtį vidutinės gyventojų, dirbusių visą mėnesį, pajamos iki mokesčių siekė 1467 eurus – 12,7 proc. daugiau nei prieš metus, o po mokesčių – 935 eurus, arba 13,3 proc. daugiau.

Tuo metu apdraustųjų skaičius sumažėjo 1,9 proc. iki 1,227 mln. eurų.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės teigimu, pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė vidutinių darbo pajamų šalyje augimo.

„Karantinai lyg ir bandė sulėtinti jų augimą, bet tikrai nesustabdė, vidutinės darbo pajamos kiek lėčiau augo tik pirmojo karantino metu“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė K. Zitikytė. 

Pasak jos, vidutinės darbo pajamos didėjo visose ekonominėse veiklose, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo, kur jos mažėjo 1,4 proc., o apdraustųjų čia sumažėjo apie 15 procentų.

Sparčiausiai – 35 proc. – augo ikimokyklinukų mokytojų atlyginimai, apie 25 proc. – vilkikų vairuotojų, globos namų slaugytojų, sveikatos specialistų darbo užmokestis. Tuo tarpu labiausiai – 12 proc. – mažėjo restoranų vadovų atlyginimai.

„Darbo užmokesčio augimui pernai įtakos turėjo padidintas minimalus mėnesio atlyginimas, padidinti atlyginimai mokytojams, pedagogams ir reikėtų minėti sveikatos priežiūros specialistams mokėtus priedus dėl didesnio krūvio“, – sakė K. Zitikytė. 

Labiausiai apdraustųjų sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo, prekybos, gamybos įmonėse, o jų  daugėjo informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, transporto ir saugojimo bendrovėse. 

„Apdraustųjų skaičiaus ryškesnis mažėjimas buvo fiksuotas pirmojo karantino metu. Galima daryti prielaidą, kad dalį darbo vietų padėjo išsaugoti subsidijos už prastovas, o kalbant apie regionus, daugumoje – 43 iš 60 – apdraustųjų skaičius mažėjo“, – teigė „Sodros“ analitikė. 

Apdraustųjų skaičius dažniau mažėjo ten, kur vidutinės pajamos yra mažesnės – Kalvarijos miesto, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Vilkaviškio, Joniškio rajonų savivaldybėse. Tuo metu Palangos miesto, Klaipėdos, Trakų rajono – apdraustųjų skaičius ūgtelėjo.

Didžiausios pajamos pernai lapkritį buvo Neringos savivaldybėje, kur siekė 1930 eurų, Vilniaus mieste – 1683 eurus, Kauno mieste ir rajone – atitinkamai 1437 ir 1393 eurus. 

Mažiausios pajamos išliko Kalvarijos savivaldybėje, kur jos buvo beveik dvigubai mažesnės negu Neringoje – 1012 eurų. Panašus vidutinis darbo užmokestis buvo ir Pagėgių, Kelmės, Skuodo, Šilalės rajono savivaldybėse.

„Sodra“ taip pat pastebi, jog per antrąjį karantiną buvo daugiau sergančių gyventojų nei per pirmąjį, tačiau darbdaviai antrąją bangą sutiko geriau pasiruošę.

Per pirmąjį karantiną nedarbingumą dėl pandemijos buvo gavę 113 tūkst. gyventojų, dažniau jie būdavo išduodami tėvams, prižiūrintiems vaikus, o per antrąjį – 156 tūkst. žmonių, jie dažniau buvo išduodami dėl ligos. 

Pasak K. Zitikytės, per pirmąjį karantiną buvo 25 tūkst. daugiau atleista žmonių nei priimta, o per antrąjį – 5 tūkst. daugiau. 

„Akivaizdu, sergamumo prasme antrasis karantinas buvo sudėtingesnis, bet darbo rinkai poveikis buvo mažesnis, atleista mažiau darbuotojų, paskirta nedarbo išmokų naujų mažiau, o dirbančiųjų pajamų augimas grįžo į ankstesnį lygį“, – sakė K. Zitikytė.

Per pirmą karantiną didžiausias neigiamas priėmimų-atleidimų balansas buvo apdirbamojoje gamyboje, švietime, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, transporte, o per antrąjį – statyboje, apgyvendinimo, administravimo veikloje.

socmin.lrv.lt nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode