Ssc pirmasis
Ssc antrasis

Žemaitijos kolegijos veikla įvertinta neigiamai

        Šią savaitę pasklido žinia, jog Žemaitijos kolegijos veikla Studijų kokybės vertinimo centro įvertinta neigiamai ir šio centro direktoriaus įsakymu neakredituota. Tai pirmoji neakredituota aukštoji mokykla, kurios tolesnis likimas neaiškus.

Vertino pakartotinai     

      Žemaitijos kolegija (ŽK) yra valstybinė aukštoji mokykla, kuri įsteigta 2002 m. reorganizavus Rietavo žemės ūkio mokyklą. Nuo 2003 m. Kolegija turi tris fakultetus Rietave, Telšiuose, Mažeikiuose, kuriuose vykdo pirmos pakopos studijų programas, taip pat aktyviai organizuoja trumpus suaugusiųjų mokymo kursus bei specialius tam tikroms įmonėms skirtus kursus.

      Kaip teigiama Studijų kokybės vertinimo centro pranešime, pirmasis Žemaitijos kolegijos institucinis veiklos vertinimas vyko 2012 m. Tuomet ekspertai neigiamai įvertino strateginio valdymo vertinimo sritį, todėl aukštosios mokyklos veikla įvertinta neigiamai. Kolegijai buvo pateiktos rekomendacijos, kokius trūkumus pašalinti.

        Praėjusių metų spalio pabaigoje kolegija vertinta pakartotinai ir priimtas sprendimas aukštosios mokyklos veiklą įvertintineigiamai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2015 m. birželio 12 d. sprendimą Žemaitijos kolegijos realiuosius išteklius įvertinti teigiamai bei tarptautinės ekspertų grupės siūlymą Žemaitijos kolegijos veiklą įvertintineigiamai. Atsižvelgiant į šį sprendimą, pasirašytas įsakymas kolegijos neakredituoti.

Priežastis – studentų mažėjimas

Pasak Žemaitijos kolegijos direktoriaus Jono Bačinsko,Mokslo ir studijų įstatyme numatyti reguliarūs aukštųjų mokyklų veiklos vertinimai. Kas šešeri metai kiekvienos aukštosios mokyklos veiklą tikrina sudaryta komisija. Dabar tokios komisijos sudaromos iš užsienio ir Lietuvos specialistų. Patikrinus veiklą, jeigu ji buvo vertinta neigiamai, pakartotinis patikrinimas numatomas po dvejų ar trejų metų. „Žemaitijos kolegijos veikla buvo tikrinta 2012 m. Tada buvo nurodyta padidinti studentų skaičių bei sumažinti vadinamą studentų ,,nubyrėjimą“. Deja, to padaryti mums nepavyko – studentų skaičius ir toliau mažėjo“, – apgailestavo direktorius.

Kaip informavo vadovas, 2009 metais kolegijoje studijavo 2400 studentų. Toliau kiekvienais metais studentų skaičius mažėjo. Šiuo metu kolegijoje studijuoja šiek tiek daugiau kaip 600 studentų. Viena tokio studentų mažėjimo priežastis yra gyventojų mažėjimas, jaunimo išvykimas į didesnius Lietuvos miestus ar dirbti į užsienio šalis. Gyventojų skaičius dėl mažo gimstamumo per pastaruosius 7 metus labai smarkiai sumažėjo, tačiau prie šio mažėjimo pridėjus jaunimo išvykimą į užsienio šalis uždarbiauti, skaičiai pasidaro labai dideli.

     J. Bačinsko teigimu, kita studentų sumažėjimo priežastis yra ,,krepšeline“ vadinama studijų finansavimo sistema: „Valstybės išlaikymą, vadinamą krepšelį, gauna gerai mokęsi abiturientai. Kiti už mokslą turi mokėti patys. Socialinių mokslų studijos pigesnės – mokėti reikia apie 600 eurų, technologinių specialybių studijos – brangesnės. Iki šiol tiek kolegijos, tiek universitetai galėjo priimti visus norinčius studijuoti, nepaisant jų pasiruošimo studijoms, nepaisant, kiek realiai kokybiškam mokymuisi aprūpintų vietų studentams turi mokyklos. Svarbu, kad turėtų brandos atestatą. Jaunimas, rinkdamasis studijoms mokyklas, dažnai remiasi tokiais kriterijais – mokykla turi būti toliau nuo namų, dideliame mieste, kur mokosi ar gyvena daug draugų, kur didelis pasirinkimas laisvalaikio praleidimo galimybių, kur galima lengvai, dar studijuojant įsidarbinti. Dėl šių priežasčių smarkiai padidėjo studentų skaičius pirmiausia Vilniaus ir Kauno aukštosiose mokyklose.

Regionų miestai ir juose esančios mokyklos tokių galimybių jaunimui suteikti negali. Kad tokios mokyklos yra arti namų, kad pragyvenimas studijų metu pigesnis, kad po studijų baigimo galima įsidarbinti arti namų ir atsiranda galimybė gyventi namuose ar netoli jų, daugumos jaunuolių nedomina, todėl regioninėmis vadinamose kolegijose studentų skaičius smarkiai sumažėjo ir toliau mažėja, nors studijų kokybė – dėstytojų kvalifikacija, laboratorijų įranga, dėstymo kokybė – tik gerėja.“

Direktorius sakė, jog Studentų ,,nubyrėjimas“ yra studijų nutraukimas paties studento pageidavimu arba studentų pašalinimas už blogą mokymąsi ir paskaitų nelankymą. Dauguma savo noru palikusių kolegiją studentų nurodė ir priežastis – neturi lėšų toliau mokytis, vyksta į užsienį uždarbiauti, augina vaiką ar nesuderina darbo su studijomis. „Apie tokią padėtį ne kartą buvo informuoti ministrai, Seimo nariai, tačiau į tai arba nebuvo kreipiamas dėmesys, arba nesiimama jokių priemonių“, – tvirtino J. Bačinskas.

Ateitis – neaiški

Atsakydamas į „Būdo žemaičių“ klausimą, kas toliau laukia Žemaitijos kolegijos studentų ir darbuotojų, direktorius atskleidė, jog šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija turi sudaryti darbo grupę, kuri turėtų paruošti pasiūlymus. Pasitarime, kurį organizavo švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė, buvo aptarti tokie klausimai: leisti, kad dabartiniai baigiamųjų kursų studentai numatytu laiku pabaigtų studijas Žemaitijos kolegijoje; numatyti, kada kolegija turėtų būti prijungta prie kitos veikiančios kolegijos, ir pasiekti, kad Žemaitijos kolegijos vietoje turėtų būti įkurtas Žemaitijos studijų (mokymo) centras, kuriame vyktų studijos (mokymas) ir kvalifikacijos kėlimas; pirmo, antro ir ištęstinių studijų trečio kurso studentams turėtų būti sudarytos sąlygos studijuoti ten, kur jie ir dabar studijuoja.

„Ministerijos darbo grupė turi paruošti konkrečius pasiūlymus dėl kiekvienos studijų programos. Kol darbo grupė nepradėjo savo veiklos, konkrečiau nieko negalima pasakyti, tačiau pagrindinis principas išlieka – studentai ir darbuotojai neturi nukentėti“, – tvirtino J. Bačinskas.

Powered by BaltiCode