Darom/juosta




Seimas ėmėsi projektų dėl civilinės sąjungos ir artimo ryšio įteisinimo

sajungoaSeimas ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi dviejų alternatyviai teikiamų projektų, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.

Už Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kurį kaip kompromisinį pateikė partnerystės įteisinimą remiantys valdančiųjų frakcijų atstovai, balsavo 70 Seimo narių, 49 buvo prieš ir šeši parlamentarai susilaikė.

Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio įteisinimo pateikė grupė prieš partnerystę pasisakančių parlamentarų – už jį balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 23 ir susilaikė 30 parlamentarų.

Už civilinės sąjungos įteisinimą vienbalsiai buvo Laisvės frakcija, Liberalų sąjūdis irgi buvo „už“, išskyrus prieš balsavusį Juozą Baublį. Projektą palaikė didžioji dalis konservatorių frakcijos – 38 atstovai, o 12 jos narių buvo prieš arba susilaikė.

Už balsavo ir didesnė dalis socialdemokratų frakcijos – septyni nariai, o keturi buvo prieš arba susilaikė, dalis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovų – penki „už“ ir dešimt priešingoje pusėje. Vieningai prieš šį projektą balsavo arba susilaikė „valstiečiai“ ir „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.

Kitame balsavime dėl artimo ryšio nustatymo Civiliniame kodekse politikų balsai pasiskirstė atvirkščiai: „už“ balsavo „valstiečiai“, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcija, taip pat Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai. Projektą dar palaikė 19 konservatorių, trys Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai, du socialdemokratai.

Abu projektai toliau kartu bus svarstomi Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę svarstymui jie turėtų grįžti birželio 21 dieną.

Projektų skirtumai: kas būtų šeimos santykiai

Konservatorė Jurgita Sejonienė pristatydama Civilinės sąjungos įstatymo projektą teigė, jog projektas yra bazinis, jame numatytos tik būtiniausios nuostatos „kokybiškam, moraliai ir socialiai teisingam gyvenimui kartu nesusituokus“.

„Projektas skiriasi nuo anksčiau teikto (Partnerystės įstatymo) ir ir prašau jūsų šitą konsensusą įvertinti teigiamai. Šiuo projektu reguliuojami bendri principai: monogamijos, savanoriškumo, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių. Jis palies tik žmones, kuriems yra aktualus, ir niekaip nepalies kitų mūsų bendrapiliečių“, – sakė J. Sejonienė.

Parlamentarė taip pat pažymėjo, kad siūlymas įteisinti civilinę sąjungą yra aktualus ne tik vienos lyties poroms, bet ir heteroseksualioms nesusituokusioms poroms.

„Tikrai nėra didžioji dalis Lietuvos žmonių, kuriems reikalingas toks teisinis reguliavimas, bet nesusituokusių jaunų žmonių Lietuvoje yra apie pusę milijono“, – pažymėjo Seimo narė.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas, pristatęs alternatyvų projektą dėl artimo ryšio, pabrėžė, kad priešingai nei anksčiau pateiktas, jis savo reguliavimu nesukuria panašumo į šeimos santykius.

„Mes pripažįstam, kad turi būti ginami ir asmeniniai, ne tik turtiniai kartu gyvenančių asmenų santykiai, ir dėl to siūlom įteisinti artimą ryšį. Artimo ryšio įstatymas nesukuria šeimos santykio, o civilinė sąjunga duoda aliuziją į šeimos santykių kūrimą“, – teigė prieš partnerystės įteisinimą pasisakantis politikas.

Klausimai: ar artimas ryšys leistų haremą?

Seime diskutuojant dėl įstatymų projektų už civilinės sąjungos įteisinimą pasisakantys politikai ragino neignoruoti realybės, o oponentai teigė, jog reikia remti tradicinę šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris.

„Tos pačios lyties porų problemų mes nesprendžiam nė per nago juodymą, o juk tai Lietuvos žmonės, kodėl mes šitaip elgiamės? Ar mes laikome save civilizuotais politikais? Esame Europos Sąjungos parlamentas, pradėkime galvoti apie tai, kaip Europoje tie dalykai sprendžiami“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Darbo partijos atstovas Aidas Gedvilas tuo tarpu teigė, kad Seimas jau pareiškė savo valią dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo, prieš metus atmesdamas Partnerystės įstatymo projektą.

„Seimas jau tarė žodį dėl faktinio homoseksualių asmenų santuokų įteisinimo, analogiškas Partnerystės įstatymo projektas jau buvo atmestas ne tik nesulaukus koalicijos partnerių palaikymo, bet net balsavus prieš projektą, taip jums buvo pademonstruota, kad šito įstatymo nereikia, o jo pavadinimo pakeitimas esmės nekeičia“, – kalbėjo A. Gedvilas.

„Galbūt jums vertėtų pagaliau įsiklausyti į žmonių nuomonę ir teikti iniciatyvas, stiprinančias vyro ir moters santuoką“, – pažymėjo „darbietis“. 

Socialdemokratas Algirdas Sysas projektą dėl artimo ryšio pristačiusio P. Saudargo klausė, ar jis įteisintų poligamiją.

„Vietoje to, kad pavadintumėt daiktus savais vardais, jūs įvedat dar vieną institutą, artimą ryšį, tai mano klausimas, ar tam artimam ryšy galima turėti haremą Lietuvoj priėmus šitą įstatymą?“, – sakė A. Sysas.

P. Saudargas atsakydamas pabrėžė, kad Civilinio kodekso pataisos dėl artimo ryšio šiuo nauju institutu nesukuria šeiminių santykių.

„Labai džiugu, kad jūs kviečiate vadinti daiktus tikraisiais vardais, artimo ryšio įstatymas nesukuria šeimos santykių, nesukuria aliuzijos, kad tai tapatu santykiams tarp vyro ir moters, sudariusiems santuoką. Kai mes kalbame apie šeimos ryšius, kai mes kalbame apie santuoką, tada mes galime rodyti pirštu sakyti, kad yra kitokių variantų, poligamija. Mes nekalbame apie šiuos ryšius šiame įstatyme, o civilinė sąjunga duoda aliuziją į šeimos santykių kūrimą“, – kalbėjo P. Saudargas.

Partnerystė negalima jokioms poroms

Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą. Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Šį projektą Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai registravo kaip kompromisinį variantą, parlamente prieš metus atmetus Partnerystės įstatymo projektą.

Konservatyvesni politikai, registravę Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio, siūlo nustatyti, jog „artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio“.

Pasak projekto autorių, tokį ryšį turėtų ne tik šeimos nariai ir artimi giminaičiai, bet ir asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo. Civiliniame kodekse taip pat būtų nustatyta, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai. 

Praėjusį pavasarį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode