Šalies valdžiai ieškant papildomų gynybos finansavimo šaltinių ir prezidentui, be kita ko, siūlant griežtinti sankcijas už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą ir taip mažinti jo atotrūkį, Finansų ministerijos vadovai ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) svarsto galimybę laikinai stabdyti mokesčius slepiančių įmonių veiklą.
„Diskusijos vyksta Prezidentūros iniciatyva – gynybos finansavimo kontekste, siekiant sumažinti PVM atotrūkį. Kaip viena iš diskutuotinų priemonių – mokesčių srityje sukčiaujančių įmonių laikinas veiklos sustabdymas“, – komentare BNS teigė VMI.
Inspekcijos teigimu, didžiausios sankcijos grėstų formaliai įregistruotoms įmonėms, kuriančioms fiktyvius sandorius.
„Tai asmenys, kurie formaliai įregistruoja įmones ir kuriant fiktyvių sandorių grandines bei manipuliuojant mokestiniais įsipareigojimais siekia išvengti mokesčių. Nustačius tokius sukčiavimo atvejus šios įmonės visiškai nevykdo teisėtų VMI nurodymų, nepateikia ar teikia klaidingą informaciją, su įmonių atstovais nėra galimybės susisiekti ar jų rasti nurodytose buveinėse“, – BNS nurodė VMI.
Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas patvirtina, jog nebendradarbiaujančių su VMI įmonių veikla gali būti stabdoma.
„Vyksta diskusijos ir svarstymai dėl tų įmonių, kurios absoliučiai nebendrauja su VMI, neatsakinėja į klausimus, kad jas tiesiog būtų galima sustabdyti“, – šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė viceministras.
„Vyksta diskusijos ir svarstymai, kaip tai gyvendinti (...). Tai nebus priemonė mostelėti kaip burtų lazdele, bet kraštutinius atvejus būtų galima užkardyti“, – pridūrė K. Vaitiekūnas.
Finansų ministerija vėliau BNS teigė, jog išsamiau komentuoti šia tema „per daug ankstyva“.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Algirdas Sysas BNS teigė, kad kitos šalys randa būdų, kaip kovoti su skolas ar mokesčius valstybei vengiančiomis mokėti įmonėmis.
„Kitas pasaulis kažkaip gyvena... Yra kažkokie svertai. Pavyzdžiui, neleidžiama asmenims, kurie turi parašo teisę, kurti naujų įmonių, jeigu anksčiau įkurtos yra skolingos valstybei, patiria bankrotus ar tas įmones kuria vieną po kitos, likviduoja, skolų uodegas palieka. Yra tokių šalių, kurios priešnuodžių surado“, – BNS kalbėjo A. Sysas.
Jis siūlo atlikti į nepatikimų įmonių sąrašą įrašytų bendrovių analizę ir nustatyti griežtesnius jų vertinimo kriterijus.
„Dalyvauja jos viešuosiuose pirkimuose, laimi ir teismas pripažįsta, kad jos buvimas tokiame sąraše neuždraudžia dalyvauti. Reikia sutvarkyti teisinę bazę, reikia ieškoti būdų“, – kalbėjo komiteto vadovas.
BNS anksčiau rašė, jog prezidentas Gitanas Nausėda pavasarį žada teikti įstatymų pakeitimus, susijusius ir su griežtesnėmis sankcijomis už PVM grobstymą. Anot jo, projektas bus susijęs su PVM mokėtojo statusu ir jo veiklos apribojimu, jeigu yra mokesčių grobstymo formų ir įtarimų dėl galimo PVM grobstymo.
Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad Vyriausybė bei valdantieji socialdemokratai diskutuos dėl siūlymo griežtinti sankcijas už PVM grobstymą. Anot jo, kalbama apie PVM įstatymo keitimą, taikant baudžiamąją atsakomybę įmonėms, galimai dalyvaujančioms mokesčių vengimo schemose, „nes galų gale yra tam tikra nekaltumo prezumpcija ir yra kitos priemonės, kuriomis mes gebame užtikrinti PVM grobstymo schemų konstravimą“.
Šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius vasario pradžioje teigė, jog skatinant ekonomiką iš jos būtų galima surinkti 30–40 proc. pajamų iš gynybai reikalingų papildomų 12 mlrd. eurų, dar apie 30–40 proc. galėtų būti skolinamasi, o likusią dalį padengtų būtent šešėlio mažinimo priemonės bei didesnė Lietuvos banko pelno įmoka.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
