Parama




Partijos pasirašė susitarimą su jaunimu: rinkimų triukas ar rimtas įsipareigojimas?

Artėjant Seimo rinkimams, jaunimo politikos stebėsenos iniciatyva „Žinau, ką renku“ kartu su 16 kitų jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų pakvietė politinių partijų lyderius diskusijai. Debatai vyko menų fabrike „LOFTAS“, jiems vadovavo Girvydas Duoblys ir Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Debatuose dalyvavo Valentinas Mazuronis (DP), Gediminas Onaitis (TT), Gabrielius Landsbergis (TS-LKD), Eugenijus Gentvilas (LRLS), Saulius Skvernelis (LVŽS) ir Marius Skarupskas (LSDP).

Renginys pirmą kartą suvienijo net 17 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų ir sukvietė kelis šimtus Lietuvos ateičiai neabejingų jaunuolių, dar beveik 3000 žmonių stebėjo tiesioginę videotransliaciją naujienų portale DelfiTV bei socialiniame tinkleFacebook.

„Prieš ir po rinkimų politikai nerodo didelio dėmesio jauniems žmonėms – iki šiol jaunimas nebuvo aktyvus rinkimuose, todėl politikai ir negaišta laiko. Šį kartą norėjome atkreipti politikų dėmesį į jaunų žmonių problemas, kartu aptarti mums svarbius klausimus, parodyti, kad jaunimui rūpi“, – po renginio sakė iniciatyvos „Žinau, ką renku“ koordinatorė Aušrinė Diržinskaitė.

Kalbėdami apie neefektyvių aukštųjų mokyklų likimą, politikai nebuvo vieningi. G. Landsbergis siūlė drastiškai mažinti aukštųjų mokyklų Lietuvoje skaičių – politiko nuomone, šalyje turėtų likti trys universitetai. Universitetų skaičiaus mažinimui pritarė ir G. Onaitis. S. Skvernelis ir V. Mazuronis tikino, kad neefektyvaus aukštojo mokslo problemą galima išspręsti tiksliniu valstybės finansavimu. „Rinka nesugebėjo pati savęs sureguliuoti“, – teigė S. Skvernelis. Su pastarojo nuomone nesutiko M. Skarupskas, pabrėždamas, kad nereikia kištis į aukštųjų mokyklų autonomiją, leisti joms pačioms ieškoti kooperacijos būdų, siaurinti specifikaciją ar kitaip užtikrinti mokslo kokybę. E. Gentvilas siūlė gerinti aukštojo mokslo kokybę didinant jo tarptautiškumą.

Diskusijų sukėlė ir klausimas apie pilietinį ugdymą. Politikai pritarė auditorijos nuomonei, kad dabartinės pilietinio ugdymo pamokos nėra veiksmingos, neugdo atsakingų piliečių. Liberalų sąrašo lyderis teigė, kad įvestas neformaliojo ugdymo krepšelis, kurį moksleiviai gali panaudoti įvairiems būreliams, prisideda prie pilietiškumo skatinimo. E. Gentvilas taip pat pritarė M. Skarupsko siūlymui į pilietinį ugdymą aktyviau įtraukti nevyriausybinį sektorių, jaunimo organizacijas. Kiti debatų dalyviai pasisakė už mokytojų kvalifikacijos kėlimą bei pilietinio ugdymo integravimą į kitų dalykų programas.

Paklausti apie tos pačios lyties asmenų partnerystę išsiskyrė politikų asmeninė nuomonė ir oficiali pozicija. Už partnerystę pasisakė E. Gentvilas bei, kiek netikėtai, G. Landsbergis. Kategoriški šiuo klausimu buvo likę debatų dalyviai, pasisakę prieš tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą. „LVŽS pasisako už tradicinę šeimą. Visgi, mano asmenine nuomone, jokia valstybė negali kištis į žmonių asmeninį gyvenimą, reguliuoti, kas ir ką gali mylėti“, – teigė S. Skvernelis.

Kur kas vieningesni partijų atstovai buvo internetinio balsavimo klausimu. Visi pritarė, kad to reikėtų siekti, tačiau iškėlė saugumo klausimą – ar tai neatvers kelio dar aktyviau pirkti balsus, nepažeis balsavimo slaptumo principo. Vieningo politikų palaikymo sulaukė ir dvigubos pilietybės klausimas. Tiesa, daugelis akcentavo, kad dviguba pilietybę galėtų gauti tik siekiantys turėti Lietuvos ir kitos ES arba NATO valstybės pilietybę.

Pasaulio lietuviams aktualus balsavimo užsienyje bei atskiros rinkimų apygardos įkūrimo klausimas paskatino politikų diskusiją. Dauguma pasisakė už tokios apygardos įkūrimą ir teigė, kad taip užsienio lietuviai būtų skatinami aktyviau dalyvauti šalies valdyme, turėtų savo atstovą Seime. Visgi  M. Skarupskas ir G. Onaitis teigė, kad tokiam žingsniui dar per anksti: „Užsienyje balsuojančių lietuvių yra vos 12 tūkstančių. Jie net nesudaro rinkimų apygardos (~30 tūkst. – aut.past.)“, – sakė socialdemokratas.

Iš auditorijos išgirdę klausimą anglų kalba politikai kiek sutriko. Visgi savo vizijos Lietuvai bei emigravusiems lietuviams trumpai anglų kalba pristatyti neišdrįso tik S. Skvernelis į klausimą atsakęs lietuviškai.

Itin daug diskusijų sukėlė klausimas iš auditorijos – „Kaip balsuosite dėl prezidentės vetuoto Darbo kodekso?“ Valdantieji buvo vieningi – partijų atstovai teigė, kad jų frakcija Seime prezidentės veto atmes ir balsuos už Darbo kodekso be pataisų priėmimą. Valdantiesiems pritarė ir opozicijos atstovai, tiesa, nepamiršę įgelti oponentams už skubotą ir netinkamai paruoštą naująjį Darbo kodeksą: „Šita šiukšlių krūva visgi yra geriau nei sovietinis darbo kodeksas“, – sakė E. Gentvilas. Parlamentinių partijų pozicijai nepritarė vos tris atstovus Seime turinčios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas S. Skvernelis – jo partijos kolegos balsuos už prezidentės pasiūlytas pataisas.

Debatų pabaigoje politikai buvo paprašyti įvardyti po vieną konkretų įsipareigojimą jauniems žmonėms. E. Gentvilas ir G. Landsbergis pažadėjo užtikrinti geresnę aukštojo mokslo kokybę. M. Skarupskas žadėjo jaunimui padėti spręsti pirmojo būsto įsigijimo problemą, o G. Onaitis – lengvinti sąlygas jaunam verslui. V. Mazuronis tikino, kad jei Darbo partija bus išrinkta, ir toliau sieks didinti vidutines pajamas. Dar nekonkretesnis buvo S. Skvernelis: „Balsuosiu ir teiksiu kokybiškas įstatymų pataisas“, – sakė jis.

Debatai nesibaigė tik politikų pasisakymais ir skambiais pažadais. Po jų partijos pasirašė ir susitarimą su net 17 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, kurios atstovauja keliems šimtams tūkstančių jaunų žmonių Lietuvoje ir už jos ribų, prieš rinkimus susivienijusių siekiant pokyčių. Susitarimu politikai įtvirtino debatų metu aptartus klausimus ir įsipareigojo siekti: pilietinio ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose pertvarkymo bei aukštosiose mokslo įstaigose įvedimo, aktyviai įtraukiant į ugdymo procesą socialinius ir ekonominius partnerius; skaidrių ir sąžiningą rinkimų organizavimo ir vykdymo, pasitelkiant pilietinės visuomenės organizacijas ir atstovus; dvigubos pilietybės įteisinimo; balsavimo internetu galimybės sudarymo; atskiros rinkimų apygardos užsienyje gyvenantiems lietuviams įsteigimo ir supaprastintų sąlygų gyventojams balsuoti savivaldybių tarybų rinkimų apygardoje, kurioje jie gyvena faktiškai ir nuolat, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos registracijos.

indrė ŽEBRAUSKAITĖ

Organizatorių nuotr. Debatų akimirka.

Bernardinai.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode