Sprogimas

Seimui teikiami įstatymai, kurie skatins taupiau vartoti energiją

Šiandien (rugsėjo13 d.) Energetikos ministerija Seimui teikia svarstyti naująjį Energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei susijusius įstatymų projektus.Šiais teisės aktų projektais įtvirtinamos priemonės, užtikrinsiančios, kad Lietuva iki 2020-ųjų sumažintų energijos vartojimą 20 procentų.

Įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2020-ųjų Lietuva sutaupytų 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos (sumuojant kiekvienų metų sutaupymus). Toks kiekis energijos prilygsta 16370 naftos cisternų.

„Efektyviau vartodami energiją didiname Lietuvos energetinį saugumą, nes mažėjant energijos poreikiui, silpnėja šalies priklausomybė ir nuo energijos importo. Be to, sutaupyta energija reiškia ir sutaupytas vartotojų lėšas bei mažesnį poveikį aplinkai“, – akcentavo energetikos ministras Rokas Masiulis.

Ministras atkreipė dėmesį, kad energijos sutaupymo tikslų siekiama nedidinant energijos išteklių kainos ir naštos galutiniams vartotojams.

Priėmus pateiktus teisės aktus būtų įgyvendinamos ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatos, kurias Lietuva įsipareigojo perkelti į šalies įstatymus.

Numatytos trys didelės priemonių grupės energijos efektyvumui didinti. Viena svarbiausių priemonių yra pastatų renovacija – daugiabučių ir viešosios paskirties pastatų modernizavimas leis sumažinti jų šilumines sąnaudas bent 30 procentų ir sutaupyti apie 3,1 TWh energijos.

Antra priemonių grupė – tai susitarimai su energetikos įmonėmis. Planuojami susitarimai su bendrovėmis „Litgrid“, „AmberGrid“ bei „Energijos skirstymo operatorius“, kad šios diegtų priemones energijos vartojimo efektyvumui didinti galutiniams vartotojams. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas pramonei ir kitoms sritims, kuriose suvartojama daug energijos.

Didžiosios įmonės būtų įpareigotos kas ketverius metus atlikti energijos vartojimo auditus. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tokiems auditams atlikti ir juose nurodytoms priemonėms diegti yra numatyta parama.

Trečia priemonių grupė – galutinių energijos vartotojų informavimas ir švietimas apie efektyvų energijos vartojimą. Į ją patenka susitarimai su daugiau kaip 1000 vartotojų turinčiais energijos tiekėjais, kad šie teiktų savo klientams informaciją apie priemones efektyviau vartoti energiją. Energijos tiekėjai taip pat turės užtikrinti, kad galutiniai vartotojai nemokamai galėtų susipažinti su duomenimis apie savo energijos suvartojimą bei gautų sąskaitas už elektrą, šilumą, karštą vandenį ir gamtines dujas.

Dar viena priemonė vartotojų elgsenai keisti – naujuose pastatuose turės būti įrengiami individualūs šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisai. Tuo tarpu atliekant pastato kapitalinį remontą, tokie prietaisai turės būti diegiami tik esant daugumos daugiabučio savininkų pritarimui.

Taip pat siūloma suteikti prioritetą didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos persiuntimui ir skirstymui bei minėtu būdu veikiančių įrenginių statybai.

Minėtoje ES direktyvoje leidžiama sumažinti privalomos sutaupyti galutinės energijos kiekį, jei šalyje degalams taikomi akcizai ir mokesčiai viršija ES nustatytus minimalius mokesčius. Dėl šios priežasties bus laikoma, kad Lietuva sutaupė dar apie 2,7 TWh galutinės energijos.

Andrius JOVAIŠA

Energetikos ministerija

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode