Parama




Gydytojų rūpestis: ar Seimas siekia mažinti gimstamumą?



Šiandien Seime vyksiančio pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto svarstymo laukia visas būrys suinteresuotų šalių: ne tik Katalikų Bažnyčia, aktyviai besipriešinanti dėl etinių sumetimų, bet ir visa gydytojų bendruomenė bei šeimos, kurioms toks įstatymas gali būti vienintelė galimybė susilaukti vaikų.

Prezidentei vetavus konservatyvųjį įstatymą ir pateikus savo siūlymus, į jos pusę stoja medikų bendruomenė. Anot vaisingumo specialistų, panašu, kad emigracija ir sumažėjęs gimstamumas, kurie bus neatsiejami konservatyvaus įstatymo palydovai, yra viena iš Seimo siekiamybių.
„Skaičiuojama, kad nevaisingų porų Lietuvoje yra 10–15 proc. – į šią statistiką įtraukiamos ir tos poros, kurioms bent metus nepavyksta pastoti. Kiek yra tokių porų, kurios nebepastoja po pirmojo naujagimio, nėra žinoma, – problemos mastą patvirtina „InMedica" klinikos akušerė-ginekologė Reda Verbickienė. – Nesulaukdamos pagalbos gimtinėje, poros renkasi emigraciją į šalis, kuriose nevaisingoms šeimoms teikiamos ne tik visos pagalbinio apvaisinimo galimybės, bet ir finansinė parama. Tokių pavyzdžių savo darbo praktikoje turiu nemažai."
Gerosios užsienio šalių patirties toli ieškoti nereikia – kompensavimo mechanizmą turi sukūrusios kaimynės Latvija ir Estija, Čekijoje donorystės sistema ypač išplėtota. „Savo klaidą, 2004 m. priėmusi panašų teisės aktą, jau suprato ir suskubo taisyti Italija, tačiau Lietuva renkasi savo kelią, labiau grindžiamą ne mokslu ir pacientų teisėmis, bet religinių bendruomenių įsitikinimais", – stebisi vaisingumo specialistė.
Ignoravus Prezidentės veto, pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galės naudotis tik susituokusios arba partnerystę įregistravusios poros, o tai dar labiau sumažina potencialius gimstamumo rodiklius. Diskriminaciją dar labiau pagilins ir įstatyme esantis lytinių ląstelių donorystės draudimas, kai asmenų nesieja santuokos ar partnerystės ryšiai. Be to, pagal šį įstatymą, privačios vaisingumo klinikos nebegalės atlikti modernių, šiuo metu leidžiamų procedūrų, taigi, pagalbinio apvaisinimo prieinamumas nevaisingoms poroms dar labiau sumažės.
„Negaliu suprasti tokios mūsų Seimo narių politikos, nes valstybei, jos išlikimui, gyvybiškai svarbu padėti šeimoms susilaukti vaikų. Šiandien iš naujo svarstomas konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra absoliučiai nepalankus šalies piliečiams, nes modernus gydymas tampa neprieinamas, pažeidžiamos pacientų teisės į galimybę naudotis naujausiais medicinos pasiekimai, – jie priversti vykti gydytis į užsienį arba švaistyti pinigus procedūroms, nesuteikiančioms laukiamo rezultato ar net atnešančioms žalą sveikatai", – sako R. Verbickienė.
Daugiausia diskusijų šiuo metu kelia siekis leisti (drausti) embrionų šaldymą, tačiau, gydytojų teigimu, dabartiniame įstatyme numatomas apribojimas sukurti iki trijų embrionų, kurių visi turi būti iškart perkeliami į moters organizmą, nepagrįstas nei moksliškai, nei mediciniškai. Specialistai pastebi, jog kelių embrionų perkėlimas į organizmą ypač sustiprina priešlaikinio gimdymo, daugiavaikio nėštumo tikimybę, be to, pakartotinis hormoninis stimuliavimas žalos moters organizmą, jei procedūra nepavyks iš pirmo karto.
„Dažniausiai praktikoje taikomas vieno embriono perkėlimas, siekiant kuo mažesnio fiziologinio krūvio moters organizmui, tačiau dėl finansinių sumetimų renkamasi perkelti ir du embrionus. Šiuo metu Lietuvoje turime tokią situaciją, kad nekompensuojami nei tyrimai, nei gydymas, nei konsultacijos ar vaistai, tad būsimi tėveliai yra priversti patys ieškoti išeities", – pastebi specialistė.
Tokia padėtis susiklostė dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo pagalbinio apvaisinimo įstatymo – nesant jo, valstybė nefinansuoja jokių pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode