2017 m. vienas bitkoinas buvo vertas daugiau nei 300 g aukso. Ši technologija pamažu gali paversti bankus ir institucijas nereikalingomis.
Būdamas 12 metų, Erikas Finmanas (JAV) gavo 1 tūkst. JAV dolerių iš močiutės, kuri paragino jį taupyti pinigus studijoms, tačiau berniukas buvo pavargęs nuo mokyklos ir turėjo kitokių planų. Vyresnysis brolis jam buvo papasakojęs apie naują virtualią valiutą, vadinamą bitkoinu. 2011 m. dar nedaug kas buvo girdėję apie bitkoiną, o vienas bitkoinas buvo vertas 12 JAV dolerių, tačiau E. Finmanas paklausė brolio patarimo ir iškeitė savo pinigus į skaitmeninius bitkoinus.
Po dvejų metų E. Finmano investuota 1 tūkst. JAV dolerių suma buvo verta 100 kartų daugiau. Tačiau jis dar nepardavė savo bitkoinų. Pasirodo, tai buvo išmintingas sprendimas. 2017 m. pradžioje internetinės valiutos vertė pradėjo kilti itin sparčiai, o kai birželio 18 d. E. Finmanui suėjo 18 metų, jo bitkoinų vertė jau siekė 1 mln. JAV dolerių. Jis atsisakė studijų koledže ir pradėjo nuosavą verslą Silicio slėnyje. Vis dėlto bitkoinai yra daug daugiau nei investicijų objektas.
Jie paremti blokų grandinės technologija, kuri gali sukelti perversmą visuomenėje, paversdama bankus, institucijas ir daugybę įmonių nereikalingomis.
Rekordiniai bitkoino metai
2017 m. bitkoinas sulaukė visuotinio pripažinimo. Milijonai žmonių visame pasaulyje naudojo šią valiutą kaip mokėjimo priemonę arba investicijų objektą, o auganti bitkoinų paklausa reiškė, kad vieno bitkoino kaina pavasarį viršijo 100 g aukso vertę. Rudenį kainos toliau augo ir 2017 m. pabaigoje bitkoinas kainavo maždaug 14 tūkst. JAV dolerių – per metus jo vertė išaugo apie 1,25 tūkst. procentų.
Spartų bitkoino skrydį aukštyn labiausiai nulėmė susidomėjimas daugiausia gyventojų turinčioje šalyje – Kinijoje, kurioje skaitmeninės valiutos paklausa augo, gerokai krintant nuosavai valstybės valiutai – juaniui. Be to, Japonija tapo pirmąja valstybe, pradėjusia pasiruošimą bitkoiną laikyti tokia pat valiuta kaip doleriai ir kitos.
Susidomėjimas išplito ir į kitus pasaulio kraštus, kur valiuta irgi pritaikyta. Būsto asociacijos Londone ir Dubajuje pradėjo priiminėti nuomos įmokas bitkoinais, o šimtai restoranų ir barų pasaulyje priima skaitmeninę valiutą kaip mokėjimo būdą. Oro linijų bendrovė „Virgin Atlantic“, internetinė kelionių agentūra „Expedia“, el. prekybos bendrovė „Amazon“ ir „Microsoft“ priima mokėjimus bitkoinais. O daugybėje miestų, pavyzdžiui, Stokholme, Kopenhagoje, Osle, Helsinkyje, yra netgi bankomatų, kuriuose galima įsigyti arba išsikeisti skaitmeninės valiutos.
Nenulaužiama technologija
Bitkoino fenomenas pasirodė 2008 m., kai nežinomas programuotojas, pasivadinęs Satoshi Nakamoto, paskelbė devynių puslapių straipsnį, kuriame pristatė patikimos virtualios pinigų sistemos idėją. Finansų krizė griovė pasitikėjimą bankais ir finansų institucijomis, bet jos atlieka nepakeičiamą vaidmenį vykdant operacijas. Jos patvirtina, kad pinigai iš tikrųjų pervesti. Jei nedalyvauja trečioji šalis, yra rizika, kad tie patys pinigai bus pervesti kelis kartus, o pinigai niekada nebus nuskaityti iš siuntėjo sąskaitos – iššūkis, dar vadinamas dvigubo išleidimo problema.
Anot S. Nakamoto, sprendimas yra sukurti virtualią valiutą užšifruotoje sistemoje, kurioje asmenys galėtų tiesiogiai pervesti pinigus vieni kitiems nedalyvaujant jokiems bankams. Visi pervedimai saugomi ilgoje skaitmeninėje grandinėje, vadinamoje blokų grandine, t. y. tam tikroje pasaulinėje skaičiuoklėje. Grandinė yra visuose bitkoinų tinklo kompiuteriuose, kuriuose naudotojai stebi operacijas, todėl įsilaužėliai negali manipuliuoti grandine, bet grandinės duomenų negalima atsekti iki konkrečių žmonių.
Valiuta tampa teisėta
2009 m. skaitmeninės valiutos idėja tapo realybe, kai buvo sukurti pirmieji bitkoinai. Pirmaisiais valiutos gyvavimo metais dauguma pirkėjų buvo kompiuterių virtuozai ir laimės kūdikiai, tokie kaip E. Finmanas. Viena iš riboto susidomėjimo priežasčių – valiutos, kaip pagrindinio atsiskaitymo metodo, reputacija greitai buvo sutepta dėl ryšių su įtartina veikla. Prekyba narkotikais ir ginklais galėjo būti anonimiška ir nepalikti jokių pėdsakų.
Dabar situacija visiškai kitokia. Bitkoinai tapo „viešąja nuosavybe“ ir įmonės specializuojasi analizuoti skaitmenines operacijas, aptikdamos bet kokius nusikaltimus. Įmonė „Nordic Chainalysis“ sukūrė įrankį, naudojantį bitkoinų grandinės viešuosius duomenis vertinti rizikai, ar bitkoinų pervedimai susiję su išpirkos reikalaujančios programinės įrangos mokėjimais arba tamsiojo interneto operacijomis. Dauguma mano, kad ši valiuta leidžia išspręsti kitose plačiai naudojamose valiutos sistemose egzistuojančias problemas, tokias kaip padirbinėjimas.
Tačiau pagrindinė priežastis bitkoino naudotojams vis dar yra išvengti bankų mokesčių ir administravimo. Bitkoinų operacijos yra dažnas pinigų pervedimo būdas žmonėms, kurie gyvena ir dirba Vakaruose, tačiau yra kilę iš Afrikos arba Azijos ir nori nusiųsti pinigų savo šeimoms. Pervedimai bitkoinais yra nemokami ir gerokai spartesni nei banko. Bitkoinai dabar taip plačiai naudojami, kad net bankai, kuriems eliminuoti ši valiuta buvo sukurta, turi pradėti juos naudoti. Šveicarijos bankas 2017 m. tapo pirmuoju, suteikusiu savo klientams galimybę prekiauti ir investuoti į virtualią valiutą. Kai kurie centriniai bankai taip pat laiko šią technologiją tinkama naudoti.
Nors ir sulaukta sėkmės, bitkoino ateitis išlieka abejotina. Šios valiutos kainos itin jautrios ir išsiskiria dideliu nepastovumu. Dauguma bitkoiną laiko finansų burbulu, tokiu kaip „Dot.com“ burbulas, sprogęs 2000 m., kai žiniatinklio svetainės pasirodė ne tokios vertingos, kaip tikėtasi. Kiti mano, kad bitkoino kaina toliau augs ir nusistovės ties maždaug 500 tūkst. JAV dolerių.
Didelis kainų nepastovumas
Kad ir kokia bus bitkoino ateitis, ši skaitmeninė valiuta yra tik ją grindžiančios blokų grandinės technologijos bandomasis pritaikymas. Ši technologija gali sukelti revoliuciją ir kitose visuomenės srityse. Finansų ir IT pramonės pasaulyje blokų grandinė įvardyta svarbiausiu išradimu nuo interneto: ši technologija gali visas trečiąsias šalis (bankus, institucijas, privačias įmones ir kt.) paversti nereikalingomis. Blokų grandinę galima panaudoti dalijimosi ekonomikai pagerinti.
„Airbnb“ ir „Uber“ yra vieni svarbiausių rinkos veikėjų, bet iš tikrųjų šios įmonės niekuo nesidalija. Jos yra trečiosios šalys, suvedančios naudotojus ir suteikiančios prieigą prie būsto ar pavežimo automobilio, užtikrindamos, kad niekas nebus apgautas. Už tai joms mokama – kaip ir bankams.
Blokų grandinės technologija galėtų pašalinti šią tarpinę grandį ir sukurti tikresnę dalijimosi ekonomiką, kurioje vairuotojai naudotų sistemą tiesioginei veiklai su savo klientais, o „Uber“ taptų nereikalinga
Blokų grandinės technologija jau paplito sistemose, administruojančiose sutartis, patvirtinančiose, kad rinkimai įvyko tinkamai, ir saugančiose asmeninius duomenis. Jei ši tendencija tęsis, visos visuomenėje egzistuojančios trečiosios šalys ateityje gali tapti nebereikalingos.
Valiutos vertė kyla pamažu
Bitkoinų skaičius didėja kaskart, kai operacija patvirtinama blokų grandinės technologijos procesu, vadinamu gavyba.
Skaitmeninė valiuta sukuriama pagal algoritmą, per sistemos gyvavimo laiką taip bus sukurta 21 mln. bitkoinų.
Šiuo metu apyvartoje yra apie 16 mln. bitkoinų.
Grandinė užkerta kelią įsilaužėliams
Paprasto ir greito bitkoinų pervedimo paslaptis slypi sudėtingoje, užšifruotoje blokų grandinės technologijoje.
Technologija sugrupuoja operacijas į blokus, sudarančius grandinę, kurios negali įveikti įsilaužėliai.
1. Bitkoinų birža
Lasse’as norėtų pervesti vieną bitkoiną Nadiai.
Pirmiausia jis turi prisijungti prie internetinės bitkoinų biržos, kurioje gali įsigyti skaitmeninės valiutos mokėdamas kredito kortele.
2. Skaitmeninė piniginė
Įsigyti bitkoinai yra Lasse’o skaitmeninėje piniginėje internete – sąskaitoje be banko.
Lasse’as prie valiutos gali prieiti naudodamasis kompiuteriu arba išmaniuoju telefonu
3. Adresai
Piniginė generuoja adresus (sąskaitų numerius), į kuriuos kiti bitkoinų naudotojai gali atlikti pervedimus.
Kiekvieną adresą galima panaudoti tik vieną kartą.
4. Pavedimo užklausa
Nadia perduoda adresą Lasse’ui – tik Lasse’as ir Nadia žino, kad adresas priklauso Nadiai. Lasse’as perveda bitkoiną
5. Privatus koda
Lasse’o piniginėje sugeneruojamas kodas, prilygstantis skaitmeniniam piršto atspaudui, kuriuo patvirtinamas susitarimas.
Tuo pačiu metu išsiunčiamas viešas kodas, kurį gali matyti visi naudotojai.
6. Viešasis kodas
Remdamiesi kodu, kiti naudotojai patvirtina, kad pavedimo nurodymas atėjo iš teisėto šaltinio.
Matomas tik kodas – ne Lasse’as, ne Nadia, ne suma.
7. Gavyba
Sistema sukuria ilgą ir unikalų atsitiktinį skaičių, kurį kompiuteriai nuskaito, kad atliktų pervedimą. Jam atspėti nešiojamas kompiuteris užtruktų milijonus metų.
8. Išmokėjimas
Tas, kuris randa skaičių, gauna užmokestį naujais bitkoinais ir apdoros registravimo laukiančius pervedimus, įskaitant Lasse’o pervedimą.
Technologijos.lt
