Karantino laikotarpiu Lietuvos muziejai ne tik perkėlė savo veiklas į virtualią erdvę, bet ir intensyviai rengė ambicingus tolesnius planus, kuriuose – ir naujų padalinių atidarymai, ir ypač vertingos parodos. Šiandien minimos Tarptautinės muziejų dienos proga muziejai pasidalijo keliomis ypatingomis staigmenomis, ateityje lauksiančiomis lankytojų.
„Švelninant karantino ribojimus muziejai prie įprastų veiklų ėmė grįžti tam puikiai pasirengę. Kalbu ne tik apie užtikrintas saugias sąlygas darbuotojams ir lankytojams, bet ir apie pačias ekspozicijas. Sveikindamas visą muziejininkų bendruomenę šventės proga noriu ypač padėkoti už tai, kad net ir įtemptu metu jie aktyviai kūrė ambicingus planus, todėl artimoje ateityje mūsų laukia dar daug puikių naujienų“, – sakė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Šį mėnesį Lietuvos nacionalinis muziejus atidarė savo 11-ąjį padalinį – Istorijų namus Vilniuje, kurie savo veiklos istoriją pradėjo išskirtine paroda „Ką slepia sarkofagas: Senovės Egipto mumijų tyrimai“. Joje lankytojai vienoje vietoje gali pamatyti visas šalies muziejuose saugomas mumijas ir sarkofagus. Antrajame Istorijų namų aukšte dar kelis mėnesius veiks Arūno Baltėno fotografijų paroda „Darbai ir gyvenimai“.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, šiemet švenčiantis savo veiklos 100-metį, jau kviečia į restauruotus Juozo Zikaro namus-muziejų, kuriuose netrukus bus įrengta atnaujinta ekspozicija, supažindinanti su skulptoriaus gyvenimu ir kūryba. Šie metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbti J. Zikaro metais. Per artimiausius dvejus metus Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus taip pat ketina atnaujinti Velnių muziejaus ekspoziciją, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejų, Lietuvoje ir užsienyje surengti M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą pristatančias parodas.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kitąmet visuomenei po rekonstrukcijos ketina atverti Prano Gudyno restauravimo centrą, atgaivinti iš dalies apleistą istorinį Jonušo Radvilos rūmų kompleksą ir sukurti jame šiuolaikišką muziejų, o atkurtose Radvilų rūmų dailės muziejaus erdvėse numatoma įrengti XV–XIX a. Vakarų Europos dailės nuolatinę ekspoziciją. Šiame muziejuje taip pat planuojama eksponuoti Caravaggio (Michelangelo Merisi) paveikslą „Kristaus suėmimas“.
Lietuvos jūrų muziejuje kitąmet ketinama atidaryti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą. Jame bus įgyvendinama šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkanti jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistema, vykdomi gyvūnų biologijos tyrimai, skatinamas visuomenės švietimas ir edukacija. Šis centras, pirmiausia skiriamas Baltijos jūros ruoniukų gydymui ir reabilitacijai, svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visoms prie Baltijos jūros esančioms šalims.
Planuojama, kad po kelerių metų rekonstravus Lietuvos jūrų muziejaus administracinį pastatą jame bus įkurtas atviros prieigos Jūrų gamtos ir jūrinės kultūros paveldo informacinis centras, kuriame veiks lankytojams prieinama šiuolaikiška eksponatų saugykla ir biblioteka. Šiam centrui planuojama suteikti Lietuvos jūrų muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus, rašytojo, istoriko Aloyzo Každailio vardą.
Žemaičių muziejus „Alka“ šiuo metu įgyvendina net du ES investicinius projektus: pagrindiniame muziejaus pastate Telšiuose, taip pat Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose atliekamas kapitalinis remontas ir atnaujinamos ekspozicijos. Kaip pažymi Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė, dar šiemet bendradarbiaujant su Telšių vyskupija ir Telšių rajono savivaldybe ketinama lankytojams atverti naują žydų kultūros paveldo ekspoziciją rekonstruotose Telšių ješivos patalpose ir Telšių vyskupijos istoriją reprezentuojančią ekspoziciją Telšių kunigų seminarijoje.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotrauka
