Dirbote globos namuose. Kodėl vėliau nusprendėte imtis kitokio darbo?

Pagalba norintiesiems įvaikinti turi labai aiškią prasmę, ko negaliu pasakyti apie darbą vaikų globos įstaigoje. Kad ir kaip ten būtų gražu ir tvarkinga, daug veiklos ir pramogų, įstaiga niekada neatstos šeimos ir namų. Tam pritaria ir visų vaikų namų darbuotojai, net ir tų, kurie šiandien jau yra tokie išdailinti, kad juokaudamos juos vadiname 5 žvaigždučių vaikų namais.  

 Esu filologė, visą gyvenimą dirbusi su žodžiais, save ir pasaulį suvokdavusi daugiausia per žodžius, sugertus iš knygų, iš iki manęs pasakytų iškilių asmenybių žodžių, apie juos rašanti ir kalbanti, tačiau jaučiu, kad nebūtų sąžininga man toliau kalbėti apie žodžius, apie tekstus, apie kalbą apskritai, nežvilgtelėjus į jos metamą šešėlį, į tai kas tarp žodžių – pauzę ir kas iki jų, kas anapus jų – tylą. Kaip nuotrauka negatyvą, kiekvienas daiktas turi savo kitą pusę, savo šešėlį. Nesuvoktume šviesos be tamsos, bet be šviesos nebūtų šešėlio, nesuvoktume sakinio be pauzių tarp žodžių, nesuvoktume garso be tylos, kaip nesuvoktume gėrio be blogio, džiaugsmo be skausmo, atradimų be praradimų, gyvybės be mirties. Dualumas neišvengiamas visame kame, kaip ir mumyse ir dėl jo egzistuoja suvokimas, sąmoningumas ir augimas.

Komentaras

 Laimingas, kurs gali tikėti,

Ko dar neapvylė viltis...

(K. Binkis, 1911)

Apie poeziją ir matematiką negalima nei kalbėti, nei rašyti trumpai... Tad tęskime svarstymus, ar viena poezijos knyga moksleivio namuose (knyga, apie kurią vaikas ŽINO!) pakelia jo/jos matematikos testo rezultatus Lietuvoje ir kitose šalyse. O jei rimtesne moksline kalba – išanalizuokime, kaip moksleivio šeimos kultūrinė aplinka papildo socialinę-ekonominę bei edukacinę aplinkas ir kokią įtaką daro moksleivio ugdymosi rezultatams. Kitas natūralus klausimas – kaip ta Lietuvos 15-mečio moksleivio šeimos kultūrinė aplinka, „išmatuota“ poezijos knygomis namuose, atrodo platesniame tarptautiniame kontekste ir kaip ji kito per pastarąjį dešimtmetį (t. y. nuo 2006 metų, kada Lietuvoje vykdomi tarptautiniai PISA tyrimai).

Alkoholio pramonė, pirmą kartą per 27 metus yra apimta panikos, nes supranta, kad nebekontroliuoja LR Seimo bei Vyriausybės. O tai buvo šiai pramonei taip įprastas dalykas, kaip ištroškus atsigerti. Seimo frakcijos bei nariai be problemų buvo tampomi už virvučių ir didindavo savo sprendimais Lietuvos prasigėrimo mastus. Dabar jau ne vieną alkoholio pramonės atstovą (kaip Eligijų Masiulį ir kitus) ,,čiupinėja“ teisėsauga. Prieš penkmetį tai atrodė neįmanoma, nors iš įstatymų priėmimo procesų būdavo akivaizdu, kad alkoholio politikos srityje yra stambaus masto nusikalstami veiksmai, politinė korupcija.

Birželio 13 d. Vilniuje bus išdalintos apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ statulėlės. Dvi lietuviško kino institucijos, Lietuvių kino akademija (LiKA) ir Lietuvių kino centras (LKC), jau netrukus paskelbs šių metų nominantus. Apdovanojimams artėjant, viena iš LiKA steigėjų dr. Gražina ARLICKAITĖ prisimena pirmąją ceremoniją.

Socialiniuose tinkluose sklinda kvietimas pasirašyti peticiją prieš Telšių Žemaitės gimnazijos mokytojos L. Raudytės atleidimą iš darbo. „Informacija apie homoseksualumą, kuri buvo paskleista dešimtokų pamokoje - didžiausia, tačiau vienintelė mokytojos klaida per visą jos mokytojavimo istoriją“, – sakoma peticijos tekste.

Žmonės renkasi emigruoti į „kietas šalis“, kur tikisi savo gyvenimą pastatyti ant kojų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad emigrantai nėra tie, kurie padarė rinkos tyrimą ir pasirinko sau tinkamiausią šalį. Taip LRT RADIJUI sako socialinių mokslų daktaras psichologas psichoterapeuts Gintaras Chomentauskas. Anot jo, didelio emigracijos masto sieti su šalyje mokamais atlyginimais nederėtų – statistika rodo, kai pajamų dydis vienam šeimos nariui pasiekia 400 eurų, Lietuvos gyventojų laimei didėjantis piniginis atlygis įtakos nebedaro.

Dabar vis dažniau kalbama apie protu nesuvokiamus dalykus – ateivius, burtus, vaiduoklius. Galbūt tai tik išsigalvojimai, o gal – paranormali tiesa. Galėtume sakyti, jog žmonės per daug fantazuoja, jog nieko antgamtiško nėra, tačiau Bažnyčia sako kitaip. Mokslininkai paaiškina 90 proc. visų paranormalių reiškinių.

Emocinę krizę patyrusiems, bandžiusiems pasitraukti iš gyvenimo žmonėms ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose pradedama teikti emocinė pagalba. Tai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokama nauja paslauga – paciento būklės psichodiagnostinis įvertinimas. Ją teikia gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras.

Kodėl mokslininkai negali išrasti amžinojo variklio? Atsakymas paprastas: beveik 30 – 50 proc. energijos suvartojama dėl detalių trinties. Pastarajam fizikos dėsniui sumažinti mokslininkai daugiau nei šimtmetį kuria ir tobulina variklio alyvą. Lietuvoje prekiaujamos alyvos „Kuttenkeuler“ atstovas ir autoserviso vadovas Edmundas Šimoniūtis teigia, kad šiandien technologijos stipriai žengia į priekį, o pasenusios žinios virsta mitais, kurie sklando ne tik tarp vairuotojų, bet ir automobilių meistrų.

Namų interjero mados nesikeičia taip greitai kaip drabužių, tačiau poreikį atsinaujinti neretai padiktuoja atsibodęs, dažnai neišpildytas interjeras, nusidėvėję baldai ar įsigytas būstas su daline apdaila. Nors dažnai pasikliaujama savo jėgomis ir vaizduote, lietuviai nevengia savo namų jaukumo atiduoti ir į profesionalių interjero dizainerių rankas. Visgi architektė ir interjero dizainerė Justina Balvočiūtė teigia, kad lietuviai vis dar nežino, kokių paslaugų gali tikėtis iš interjero dizainerio ir nuoširdžiai nustemba pamatę, kaip tinkamai parinkti dizaino sprendimai gali išspręsti mažos erdvės, prasto apšvietimo ar kitas problemas.

Ką daryti, kad mūsų kiemo veja būtų tokia pat graži, kaip ir už tvoros įsikūrusio kaimyno? Ko imtis, kad gražios svajonės apie nuostabią veją virstų realybe? Atsakymus į daugelį mums rūpimų klausimų žinotume, įvertinę, kuo skiriasi žolių sėklų mišiniai ir kuris iš jų tinkamiausias mūsų vejai.

Teistis su tikru tėčiu ar laidoti svajonę studijuoti? Tokia dilema kyla dažnam pilnametystės sulaukusiam skyrybų vaikui. Nelengvo pasirinkimo akistatoje atsidūrusiam Andriui ši tema tokia jautri, kad kalbėtis sutiko tik anonimiškai, pasivadinęs ne savu vardu.

Kai kurie aukštąjį mokslą reglamentuojantys Lietuvos Konstitucijos straipsniai šiandien atsidūrė de facto toje pačioje vietoje, kaip ir Josifo Stalino Konstitucijoje išvardintos laisvės – ten buvo išvardintos beveik visos, tačiau tikrovėje jų nebuvo: jei kas būtų pareikalavęs, būtų važiavęs pas meškas. Žinoma, dabar tokio pavojaus nėra, tačiau teigiamo rezultato – taip pat.

Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, atliktas alkoholio vartojimo priežasčių ir tendencijų tyrimas RARHA rodo, kad kas septintas gyventojas Lietuvoje alkoholį vartoja siekdamas užsimiršti, kas dešimtas – norėdamas įveikti sielvartą ir depresiją. Pagal šiuos grėsmingus rodiklius Lietuva pirmauja Europoje, keturis kartus lenkdama Europos Sąjungos (ES) vidurkį, devynis kartus – Estiją.

„Neklausyti tėvų, ypač jei jie mokykloje už kiekvieną matematikos dešimtuką duodavo dešimt litų“, – juokdamasi netikėtą patarimą moksleiviams duoda Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) žurnalistė Živilė Kropaitė. Žymi savo darbais radijuje ir televizijoje, Živilė pasakoja apie savo studijas ir pirmuosius savo karjeros žingsnius, prasidėjusius Lietuvos žurnalistikos centre bei vėliau atnešusius gausų kraitį apdovanojimų: tris „Pragiedrulius” už geriausias radijo publicistikos, pokalbių laidas, vieną „Euromedija” apdovanojimą už metų radijo laidą, metų radijo žurnalistės įvertinimą ir kitus.

„Pasibelsk“ kartu su Vilniaus universiteto matematikų ir informatikų dienų (MIDI) organizatoriais, kvietė visus kompiuterinių ir mobiliųjų žaidimų mėgėjus priimti 24 valandų kūrybinį iššūkį ir sukurti mobilųjį žaidimą, padedantį atpažinti emocinį ir fizinį smurtą bei suvaldyti kritines situacijas.

 Pokario laikotarpis Lietuvoje – tai vienas iš daugelio skaudžių istorijos puslapių, kai pasirinkę kovą už laisvę į miškus išėjo būriai vyrų su ginklu rankose. Jie tęsė partizaninę kovą prieš sovietinius okupantus, padedami vietinių gyventojų, tarp kurių, deja, buvo ir nemažai išdavikų, apsimetusių partizanais, o paskui pasmerkusius juos myriop. Tokia lemtis ištiko ir Milių bunkeryje buvusius partizanus.

Lietuvoje darželinukų tėvai sąmoningėja ir vis didesnį dėmesį skiria vaikų ugdymo procesui, o ne savo patogumui ar žaislams. Tai paaiškėjo iš modulinius darželius statančios ir juos prižiūrinčios bendrovės „Cramo Adapteo“ atliktos apklausos, kuria siekta išsiaiškinti, kokį vaikų darželį suaugusieji laiko geru. Vaikų priežiūros įstaigų specialistai pastebi, kad tėvai vis labiau dalyvauja ugdymo procese, žino, ko nori iš darželio ir ieško asmenybių, kurioms galėtų patikėti savo vaikų vystymąsi ir priežiūrą.

Pavasaris – sodininkams vienas labiausiai užimtų laikotarpių, kai sodo darbai įsibėga ir vos spėjame suktis. Gamtai kaip reikiant atbudus ne tik planuojame, kokias gėlynais ir želdynais puošti sodo erdves, kaip atbaidyti kenkėjus, bet ir kaip išlaikyti norimą augalų žalumą ištisą sezoną. Klaidų, laistant augalus, daro ir naujokai, ir sodininkaujantys ne vienerius metus. Kaip teisingai laistyti sodo augalus ir neleisti jiems išdžiūti pataria „Fiskars“ apželdinimo ir sodo priežiūros specialistė Kati Jukarainen.

Į ligoninę dažniausiai patenkame ne savo noru, o vaikai – itin jautrūs pacientai. Iš saugios namų aplinkos patekę į gana griežtą ligoninės erdvę, jie dažniausiai jaučiasi nejaukiai. Tokiais atvejais padeda jie – „RAUDONOS NOSYS gydytojai klounai“, kurių dovanojamos šypsenos ir juokas padeda praskaidrinti ligoninės kasdienybę. Klounės Džilda ir Rožė dalinasi istorijomis, kai paprasti dalykai virto nepaprastomis šypsenomis.

Kasmet mobiliųjų telefonų kūrėjai pasiūlo naujų funkcijų, todėl vartotojai morališkai pabodusį įrenginį nauju keičia gana dažnai. Įsigijus naują telefoną, senas ir nebenaudojamas įrenginys neretai lieka namuose atsargai. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvoje bent vieną tokį „budintį“ mobilųjį telefoną turi net 54 proc. gyventojų, bet didžioji dalis atsarginių telefonų taip ir lieka nepanaudoti. Ekspertai atkreipia dėmesį saugumo dėlei namie esančius nebenaudojamus elektronikos prietaisus reguliariai patikrinti, o nusprendus nebenaudoti – padovanoti, parduoti arba išmesti į elektronikos atliekoms skirtus konteinerius.

Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) doktorantė Rima Kasperionytė jau ilgą laiką vadovaujasi lotyniška sentencija „Totis viribus!“ – „Visomis išgalėmis!“: visomis išgalėmis ne tik dirbti, bet ir mylėti – gyventi. Jauna lituanistė šypsodamasi teigia apsisprendusi tapti lietuvių kalbos mokytoja būdama vos penkerių. Ir štai jau penktus metus Rima kasdien visomis išgalėmis įvairaus amžiaus mokinius moko lietuvių kalbos gudrybių ir žadina norą kuo daugiau skaityti. Negana to, doktorantė šiuo metu rašo disertaciją, o paklausta, kaip viską suspėja, šypsodamasi sako: „Man atrodo, kad nieko daug neveikiu. Tik gyvenu.“

Nerimstant diskusijoms dėl mokslo metų ilginimo, tėvai kelia klausimus apie aplinką, kurioje daug laiko praleidžia jų vaikai. Sveikatos specialistai teigia, jog itin didelę įtaką moksleivių sveikatai turi teisingas darbo ir poilsio režimas. Apie tai – pokalbis su dr. Rita Sketerskiene, LR sveikatos apsaugos ministerijos Rizikos sveikatai valdymo skyriaus patarėja.

Studentas, kuris mokosi tik dėl diplomo – dažnas vaizdas mūsų aukštosiose mokyklose. Tačiau tai nereiškia, kad viskas yra prarasta. Studentą sudominti ir motyvuoti galima. Tačiau kokia yra ta sėkminga studentų motyvavimo ir profesionalių specialistų užauginimo formulė?

Pasiruošti nėra kaip, o jam prasidėjus, kyla tik vienas noras – išsigelbėti. Nė vienas nesame apsaugotas nuo panikos priepuolių. Amžiaus limito taip pat nėra – dažnai pirmieji priepuoliai ištinka dar paauglystėje, o pasikartoja apie 30-uosius gyvenimo metus. Vienkartinių panikos priepuolių gali patirti 7–10 proc. žmonių, maždaug 3 proc. nustatomas panikos sutrikimas.

 Gydytojų specialistų teigimu, jau kurį laiką amžius nebėra pagrindinis rodiklis, vertinant galimybę susilaukti vaikų. Statistikos departamento duomenimis, kasmet stipriai auga gimdančių sulaukus 35–39 m., taip pat 40–44 m., o mažėja – susilaukiančių atžalų iki 24 m. Stiprėjant pasaulinei mažėjančio gimstamumo tendencijai, svarbi yra kiekviena gyvybė, tad šiandien pagrindinė gydytojų užduotis – padėti šiuolaikiškoms ir kruopščiai viską planuojančioms šeimoms susilaukti vaikų.