Dabar vis dažniau kalbama apie protu nesuvokiamus dalykus – ateivius, burtus, vaiduoklius. Galbūt tai tik išsigalvojimai, o gal – paranormali tiesa. Galėtume sakyti, jog žmonės per daug fantazuoja, jog nieko antgamtiško nėra, tačiau Bažnyčia sako kitaip. Mokslininkai paaiškina 90 proc. visų paranormalių reiškinių.

Emocinę krizę patyrusiems, bandžiusiems pasitraukti iš gyvenimo žmonėms ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose pradedama teikti emocinė pagalba. Tai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokama nauja paslauga – paciento būklės psichodiagnostinis įvertinimas. Ją teikia gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras.

Kodėl mokslininkai negali išrasti amžinojo variklio? Atsakymas paprastas: beveik 30 – 50 proc. energijos suvartojama dėl detalių trinties. Pastarajam fizikos dėsniui sumažinti mokslininkai daugiau nei šimtmetį kuria ir tobulina variklio alyvą. Lietuvoje prekiaujamos alyvos „Kuttenkeuler“ atstovas ir autoserviso vadovas Edmundas Šimoniūtis teigia, kad šiandien technologijos stipriai žengia į priekį, o pasenusios žinios virsta mitais, kurie sklando ne tik tarp vairuotojų, bet ir automobilių meistrų.

Namų interjero mados nesikeičia taip greitai kaip drabužių, tačiau poreikį atsinaujinti neretai padiktuoja atsibodęs, dažnai neišpildytas interjeras, nusidėvėję baldai ar įsigytas būstas su daline apdaila. Nors dažnai pasikliaujama savo jėgomis ir vaizduote, lietuviai nevengia savo namų jaukumo atiduoti ir į profesionalių interjero dizainerių rankas. Visgi architektė ir interjero dizainerė Justina Balvočiūtė teigia, kad lietuviai vis dar nežino, kokių paslaugų gali tikėtis iš interjero dizainerio ir nuoširdžiai nustemba pamatę, kaip tinkamai parinkti dizaino sprendimai gali išspręsti mažos erdvės, prasto apšvietimo ar kitas problemas.

Ką daryti, kad mūsų kiemo veja būtų tokia pat graži, kaip ir už tvoros įsikūrusio kaimyno? Ko imtis, kad gražios svajonės apie nuostabią veją virstų realybe? Atsakymus į daugelį mums rūpimų klausimų žinotume, įvertinę, kuo skiriasi žolių sėklų mišiniai ir kuris iš jų tinkamiausias mūsų vejai.

Teistis su tikru tėčiu ar laidoti svajonę studijuoti? Tokia dilema kyla dažnam pilnametystės sulaukusiam skyrybų vaikui. Nelengvo pasirinkimo akistatoje atsidūrusiam Andriui ši tema tokia jautri, kad kalbėtis sutiko tik anonimiškai, pasivadinęs ne savu vardu.

Kai kurie aukštąjį mokslą reglamentuojantys Lietuvos Konstitucijos straipsniai šiandien atsidūrė de facto toje pačioje vietoje, kaip ir Josifo Stalino Konstitucijoje išvardintos laisvės – ten buvo išvardintos beveik visos, tačiau tikrovėje jų nebuvo: jei kas būtų pareikalavęs, būtų važiavęs pas meškas. Žinoma, dabar tokio pavojaus nėra, tačiau teigiamo rezultato – taip pat.

Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, atliktas alkoholio vartojimo priežasčių ir tendencijų tyrimas RARHA rodo, kad kas septintas gyventojas Lietuvoje alkoholį vartoja siekdamas užsimiršti, kas dešimtas – norėdamas įveikti sielvartą ir depresiją. Pagal šiuos grėsmingus rodiklius Lietuva pirmauja Europoje, keturis kartus lenkdama Europos Sąjungos (ES) vidurkį, devynis kartus – Estiją.

„Neklausyti tėvų, ypač jei jie mokykloje už kiekvieną matematikos dešimtuką duodavo dešimt litų“, – juokdamasi netikėtą patarimą moksleiviams duoda Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) žurnalistė Živilė Kropaitė. Žymi savo darbais radijuje ir televizijoje, Živilė pasakoja apie savo studijas ir pirmuosius savo karjeros žingsnius, prasidėjusius Lietuvos žurnalistikos centre bei vėliau atnešusius gausų kraitį apdovanojimų: tris „Pragiedrulius” už geriausias radijo publicistikos, pokalbių laidas, vieną „Euromedija” apdovanojimą už metų radijo laidą, metų radijo žurnalistės įvertinimą ir kitus.

„Pasibelsk“ kartu su Vilniaus universiteto matematikų ir informatikų dienų (MIDI) organizatoriais, kvietė visus kompiuterinių ir mobiliųjų žaidimų mėgėjus priimti 24 valandų kūrybinį iššūkį ir sukurti mobilųjį žaidimą, padedantį atpažinti emocinį ir fizinį smurtą bei suvaldyti kritines situacijas.

 Pokario laikotarpis Lietuvoje – tai vienas iš daugelio skaudžių istorijos puslapių, kai pasirinkę kovą už laisvę į miškus išėjo būriai vyrų su ginklu rankose. Jie tęsė partizaninę kovą prieš sovietinius okupantus, padedami vietinių gyventojų, tarp kurių, deja, buvo ir nemažai išdavikų, apsimetusių partizanais, o paskui pasmerkusius juos myriop. Tokia lemtis ištiko ir Milių bunkeryje buvusius partizanus.

Lietuvoje darželinukų tėvai sąmoningėja ir vis didesnį dėmesį skiria vaikų ugdymo procesui, o ne savo patogumui ar žaislams. Tai paaiškėjo iš modulinius darželius statančios ir juos prižiūrinčios bendrovės „Cramo Adapteo“ atliktos apklausos, kuria siekta išsiaiškinti, kokį vaikų darželį suaugusieji laiko geru. Vaikų priežiūros įstaigų specialistai pastebi, kad tėvai vis labiau dalyvauja ugdymo procese, žino, ko nori iš darželio ir ieško asmenybių, kurioms galėtų patikėti savo vaikų vystymąsi ir priežiūrą.

Pavasaris – sodininkams vienas labiausiai užimtų laikotarpių, kai sodo darbai įsibėga ir vos spėjame suktis. Gamtai kaip reikiant atbudus ne tik planuojame, kokias gėlynais ir želdynais puošti sodo erdves, kaip atbaidyti kenkėjus, bet ir kaip išlaikyti norimą augalų žalumą ištisą sezoną. Klaidų, laistant augalus, daro ir naujokai, ir sodininkaujantys ne vienerius metus. Kaip teisingai laistyti sodo augalus ir neleisti jiems išdžiūti pataria „Fiskars“ apželdinimo ir sodo priežiūros specialistė Kati Jukarainen.

Į ligoninę dažniausiai patenkame ne savo noru, o vaikai – itin jautrūs pacientai. Iš saugios namų aplinkos patekę į gana griežtą ligoninės erdvę, jie dažniausiai jaučiasi nejaukiai. Tokiais atvejais padeda jie – „RAUDONOS NOSYS gydytojai klounai“, kurių dovanojamos šypsenos ir juokas padeda praskaidrinti ligoninės kasdienybę. Klounės Džilda ir Rožė dalinasi istorijomis, kai paprasti dalykai virto nepaprastomis šypsenomis.

Kasmet mobiliųjų telefonų kūrėjai pasiūlo naujų funkcijų, todėl vartotojai morališkai pabodusį įrenginį nauju keičia gana dažnai. Įsigijus naują telefoną, senas ir nebenaudojamas įrenginys neretai lieka namuose atsargai. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvoje bent vieną tokį „budintį“ mobilųjį telefoną turi net 54 proc. gyventojų, bet didžioji dalis atsarginių telefonų taip ir lieka nepanaudoti. Ekspertai atkreipia dėmesį saugumo dėlei namie esančius nebenaudojamus elektronikos prietaisus reguliariai patikrinti, o nusprendus nebenaudoti – padovanoti, parduoti arba išmesti į elektronikos atliekoms skirtus konteinerius.

Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) doktorantė Rima Kasperionytė jau ilgą laiką vadovaujasi lotyniška sentencija „Totis viribus!“ – „Visomis išgalėmis!“: visomis išgalėmis ne tik dirbti, bet ir mylėti – gyventi. Jauna lituanistė šypsodamasi teigia apsisprendusi tapti lietuvių kalbos mokytoja būdama vos penkerių. Ir štai jau penktus metus Rima kasdien visomis išgalėmis įvairaus amžiaus mokinius moko lietuvių kalbos gudrybių ir žadina norą kuo daugiau skaityti. Negana to, doktorantė šiuo metu rašo disertaciją, o paklausta, kaip viską suspėja, šypsodamasi sako: „Man atrodo, kad nieko daug neveikiu. Tik gyvenu.“

Nerimstant diskusijoms dėl mokslo metų ilginimo, tėvai kelia klausimus apie aplinką, kurioje daug laiko praleidžia jų vaikai. Sveikatos specialistai teigia, jog itin didelę įtaką moksleivių sveikatai turi teisingas darbo ir poilsio režimas. Apie tai – pokalbis su dr. Rita Sketerskiene, LR sveikatos apsaugos ministerijos Rizikos sveikatai valdymo skyriaus patarėja.

Studentas, kuris mokosi tik dėl diplomo – dažnas vaizdas mūsų aukštosiose mokyklose. Tačiau tai nereiškia, kad viskas yra prarasta. Studentą sudominti ir motyvuoti galima. Tačiau kokia yra ta sėkminga studentų motyvavimo ir profesionalių specialistų užauginimo formulė?

Pasiruošti nėra kaip, o jam prasidėjus, kyla tik vienas noras – išsigelbėti. Nė vienas nesame apsaugotas nuo panikos priepuolių. Amžiaus limito taip pat nėra – dažnai pirmieji priepuoliai ištinka dar paauglystėje, o pasikartoja apie 30-uosius gyvenimo metus. Vienkartinių panikos priepuolių gali patirti 7–10 proc. žmonių, maždaug 3 proc. nustatomas panikos sutrikimas.

 Gydytojų specialistų teigimu, jau kurį laiką amžius nebėra pagrindinis rodiklis, vertinant galimybę susilaukti vaikų. Statistikos departamento duomenimis, kasmet stipriai auga gimdančių sulaukus 35–39 m., taip pat 40–44 m., o mažėja – susilaukiančių atžalų iki 24 m. Stiprėjant pasaulinei mažėjančio gimstamumo tendencijai, svarbi yra kiekviena gyvybė, tad šiandien pagrindinė gydytojų užduotis – padėti šiuolaikiškoms ir kruopščiai viską planuojančioms šeimoms susilaukti vaikų.

Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių. Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Į klausimą, ką mes darome ne taip, atsakyti ryžosi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros asistentė Ieva Kerulienė.

Atbudus gamtai ir prasidėjus tradicinių aplinkos tvarkymo darbų sezonui dažnam kyla klausimas, kur dėti po rudens užsilikusias sodo bei daržo atliekas. Ieškodami savų atsikratymo būdų, vieni jas meta į komunalinių atliekų konteinerius, kiti – sudžiūvusių augalų, nugenėtų šakų ar supuvusių obuolių krūvas veža į sąvartynus, pamiškes ar dar blogiau – degina.

Apie šaldytą maistą, apie produktus, kuriuos parduotuvėje galime rasti šaldikliuose, yra pačių įvairiausių mitų – jis nesveikas, be vitaminų, neturi maistinės vertės ir kt. O kaip yra iš tikrųjų? Mitus griauna arba patvirtina trenerė, sveikos mitybos specialistė, puslapio „Sveika Mityba“ įkūrėja Gerda Sakavičiūtė. Ji iš karto ramina: „Tikrai neturėtumėte dvejoti, o juo labiau baimintis dėl šaldytų produktų kokybės, jų nauda akivaizdi. Užšaldymas – patogiausias būdas išsaugoti maisto produktų maistinę vertę.“

Artėjant vasarai, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su Lietuvos plaukimo federacija, LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos savivaldybių asociacija, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į skaudžią skęstamumo problemą, vykdys akciją „Ar tu plauki?“. Akcijos metu bus siekiama padėti mokyklinio amžiaus vaikams į(si)vertinti savo plaukimo įgūdžius ir kartu su profesionalių trenerių pagalba nusistatyti realius mokėjimo plaukti lygius. Tokiu būdu užkertant kelią vienai iš pagrindinių skendimo priežasčių – jėgų pervertinimui.

Neretai nėra aišku, ar, pavyzdžiui, nerimas kyla dėl žmogaus išgyvenimų, ar tai paveldėta iš tėvų, ar net senelių, LRT RADIJUI sako psichoterapeutas dramos terapeutas Armandas Volkas. Anot jo, pastebima, kad, pavyzdžiui, Holokaustą išgyvenusių žmonių vaikai ar net vaikaičiai susiduria su tomis pačiomis traumos pasekmėmis.

Jei gyvenime pasiseka sutikti žmogų, kuris, nepaisydamas klaidų ir prasto elgesio, pastebi mūsų grožį, įžvelgia mumyse šviesą, nors jaučiamės skendintys tamsoje, veikiausiai nepaklysime tamsos gelmėse. Nes to žmogaus pagalba reikiamą akimirką vėl išvysime savo pačių grožį ir šviesą.

Mažų vaikų mamos manęs kartais teiraujasi, kaip išauklėti šaunius paauglius. Į šį klausimą pirmiausia atsakau, kad neturiu žalio supratimo. Mano vaikai yra tokie, kokie yra, nepaisant to, jog aš jų motina. (Jaunoms mamoms toks atsakymas pasirodo nelabai pravartus.)

Kai skaitome šv. Pauliaus Himną meilei (1 Kor 13, 1–13), širdis džiūgauja, ir nuoširdžiausiai manome, kad būtent tai ir yra MEILĖ. Tačiau paskui suabejojame, – gal tai tik poezija, gražūs žodžiai, kurie neturi nieko bendro su kasdieniu gyvenimu? Bet! Įsiskaitykime įdėmiau ir pamatysime, jog tas tekstas apie meilę turi ir pagrįstą psichologinę potekstę, kad jame aktualiai kalbama apie mūsų meilę šeimoje jau šiandien.