Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programą parengtos „Universalaus dizaino mokymuisi gairės“. Universalus dizainas mokymuisi – tai mokymosi metodų, priemonių, mokymosi aplinkos ir kt. planavimas, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualumą, taip pat tinkami informacijos perteikimo būdai, suteikiantys mokiniams lygias galimybes pasiekti sėkmę mokykloje. Gairės šiandien pristatytos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtiems Švietimo bei Profesinio mokymo įstatymų pakeitimų projektams ir teiks juos Seimui. Įstatymų pakeitimais nustatyti mokyklų veiklos kriterijai, šiuo metu reglamentuojami Vyriausybės nutarimu.

Lietuva pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus patenka į sėkmingiausių šalių dešimtuką, rodo šiandien visame pasaulyje skelbiamo tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) rezultatai. 2021 m. vykusiame tyrime dalyvavo 65 šalys. Lietuvos mokinių pasiekimai šiame tyrime geriausi per du dešimtmečius – nuo tada, kai šalis dalyvauja  šiame tyrime.

Goethe‘s instituto Lietuvoje duomenimis, nuo 2003 m. iki dabar Vokietijos įmonės mūsų šalyje sukūrė daugiau nei 14 tūkstančių darbo vietų. Ieva Koncevičiūtė, vokiško kapitalo automobilių industrijos įmonės „Continental Lithuania“ komunikacijos vadovė, įsitikinusi – darbo vietų ir vokiško kapitalo investicijų Lietuvoje būtų dar daugiau, jei būtų daugiau vokiškai kalbančių specialistų. 

Į edukologijos doktorantūros studijas geriausiuose pasaulio universitetuose priimti Lietuvos studentai turi galimybę išvykti studijuoti nemokamai – valstybė numato skirti iki 40 tūkst. eurų per metus studijų užsienyje kainai padengti. Programos dalyviai įsipareigoja po studijų baigimo sugrįžti dirbti į Lietuvą.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo atstovai tęsia puikų pasirodymą pasaulio taurės etape Segede (Vengrija).

Vyrų vienviečių baidarių 200 metrų rungties finale Artūras Seja distanciją įveikė per 36,28 sek. ir tapo čempionu, o sidabrą pelnė Ignas Navakauskas (36,32 sek.).

Plečiant specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymosi galimybes mokyklose, savivaldybės kviečiamos iki birželio 15 d. teikti paraiškas ir gauti finansavimą atvirosioms klasėms steigti. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki 2025 metų numatoma įsteigti bent 100 atvirųjų klasių, kuriose bus diegiami pažangūs įtraukiojo ugdymo modeliai. 

Darbą pradėjo iš Lietuvos švietimo, mokslo ir verslo atstovų suburta darbo grupė, kuri parengs ir švietimo bendruomenei pristatys STEAM krypties ugdymo(si) stiprinimo planą. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės patvirtintoje grupėje dėl STEAM krypties ugdymo(si) stiprinimo dirba Vilniaus, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos, Panevėžio švietimo ir Utenos švietimo centrų, Lietuvos Chemijos mokytojų asociacijos, Kauno technologijų mokymo centro, Nacionalinės švietimo agentūros ir ŠMSM atstovai. 

Šiandien, gegužės 9 d., Europos Komisijos iniciatyva oficialiai prasideda Europos įgūdžių metai, kuriuos minint siūloma suteikti naują postūmį mokymuisi visą gyvenimą. Europos Komisija rekomenduoja Europos Sąjungos (ES) valstybėms stiprinti darbo rinkoje paklausius, skaitmeninei ir žaliajai transformacijai reikalingus įgūdžius, glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais.

Numatoma, kad jau šį rudenį suaugusieji galės mokytis, tobulinti kvalifikaciją naudodamiesi vieno langelio principu veiksiančia skaitmenine švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės, galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuosekliai stiprina pilietiškumo ugdymą. Atnaujinant bendrojo ugdymo programas, pilietiškumo ugdymo kompetencija įtraukta į visus bendrojo ugdymo dalykus. Taip pat atnaujintos atskiros programos, pilietiškumo, krašto gynybos įgūdžius mokiniai gali ugdytis ir dalyvaudami neformaliajame švietime, įsitraukdami į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir kt.

Lietuvoje tarptautinėse kompanijose dirbantys lietuviai tvirtina, kad gerai mokėdami kelias Europos Sąjungos kalbas mūsų šalies specialistai turi gerokai daugiau galimybių gauti norimą darbą ir sėkmingai kilti karjeros laiptais.

Balandžio 27 d. skelbiami pirmojo – lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros – tarpinio patikrinimo rezultatai. Beveik pusė visų tarpiniame patikrinime balandžio 19 d. dalyvavusių mokinių surinko arti galimo maksimalaus taškų skaičiaus.

Beveik 60 mln. eurų nuo 2021 m. įvairiems sporto infrastruktūros projektams pasiekė iš Valstybės investicijų, Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programų ir Sporto rėmimo fondo. 

Šiandien valstybės investicijas Seimo jaunimo ir sporto reikalų komitete pristatė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas. 

Nacionalinė sporto agentūra konkurso būdu šalies sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms paskirstė beveik 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms organizuoti. 

Aštuntus metus vyksta iniciatyva „Atverk duris vasarai“ – mokyklas, bibliotekas, muziejus, kitas įstaigas kviečiame vasarą atverti duris ir suteikti vaikams galimybę prasmingai leisti atostogas, organizuoti edukacinius užsiėmimus: sporto varžybas, kūrybines dirbtuves, knygų skaitymo popietes bei kitas veiklas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino Bendruosius ugdymo planus, kuriais mokyklos vadovausis per dvejus ateinančius mokslo metus. Juose numatoma daugiau mokymosi pagalbos mokiniams ir lankstesnės ugdymo sąlygos.    

Balandžio 21–22 d. visos šalies profesinio mokymo įstaigos vienu metu rengia atvirų durų dienas. Apsilankyti ir susipažinti su profesiniu mokymu kviečiami visi – moksleiviai ir jų tėvai, suaugusieji, besidomintys galimybe įgyti profesinę kvalifikaciją, verslo atstovai. Užsukti į mokyklas galima pasirinktu metu bet kurią iš dviejų dienų nuo 10 iki 18 val.

Ugdymo mokslai aukštosiose mokyklose pritraukia daugiau motyvuotų, geriau pasirengusių būsimų mokytojų, rodo ankstesnių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys. Tačiau Lietuvos mokyklos, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, susiduria su sunkumais ieškant mokytojų.

Poreikį mokytis lietuvių kalbos jaučia dešimtadalis į Užimtumo tarnybą besikreipusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia šios tarnybos vadovė.

Asociacija „Hockey Lietuva“ tikisi Lietuvoje 2024 m. surengti pasaulio ledo ritulio I diviziono A arba B grupės čempionatą. Jeigu Lietuvai būtų patikėta surengti pasaulio I diviziono A grupės čempionatą, tai būtų pirmas kartas per visą šalies sporto istoriją. Šie planai pristatyti Nacionalinėje sporto agentūroje.

Darbuotojas, kalbantis daugiau nei viena užsienio kalba, turi didesnį pranašumą ir gerokai įvairesnių karjeros galimybių, – sako vokiško kapitalo tarptautinės pramonės automatizavimo technologijų ir techninio mokymo įmonės „Festo“ atstovai Lietuvoje.

Nerijus Legis, „Festo“ „IT General Application“ skyriaus vadovas, sako, jog vokiečių kalba dominuoja techniniame versle – jų įmonė ne išimtis, – todėl ši kalba yra labai naudinga visiems, siekiantiems karjeros IT, inžinerijoje ir panašiose srityse.

Nuo naujų mokslo metų mokytojai galės dalyvauti nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose. Pirmiausia jos bus pasiūlytos matematikos ir gyvenimo įgūdžių mokantiems mokytojams, taip pat visiems pedagogams, norintiems pagilinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Nemažą programos dalį šių programų sudarys praktika. Nacionalinės kvalifikacijos programos trukmė – 135–270 valandų, iš kurių praktikai bus skiriama nuo 30 proc. iki 50 proc.  

Birželio 1 d. prasidės 2023 m. pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo 2025 m. neberengti rusų – antrosios užsienio kalbos – valstybinio brandos egzamino. Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tiktai iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų. Tai numatyta Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte.

Jau šį rudenį suaugusieji galės mokytis, tobulinti kvalifikaciją naudodamiesi vieno langelio principu veiksiančia skaitmenine švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės, galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis.

Aukštosios mokyklos ir mokslo institutai užsieniečiams ir užsienio lietuviams organizuoja lituanistikos studijas, kurias finansuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Susidomėjusieji kviečiami rinktis vasaros kursus ir dalines studijas, skirtas gilinti lietuvių kalbos, kultūros ir istorijos žinias.

Profesinio mokymo įstaigos kartu su darbdaviais kviečiami dalyvauti projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ ir teikti paraiškas gauti finansavimą pameistrystei skatinti. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, jam numatoma skirti virš 19 mln. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesiūlo ir nesiūlys ankstinti mokslo metų pradžios. Kaip ir iki šiol, mokslo metai visiems mokiniams prasidės rugsėjo 1 dieną.

Sudaromos palankesnės sąlygos panaudoti mokyklų ir kitų švietimo įstaigų vadovų rezervą. Švietimo įstaigų vadovai, kurie po pirmosios penkerių metų kadencijos norės vėl pretenduoti į tas pačias vadovo pareigas kitoje švietimo įstaigoje, galės būti kviečiami dalyvauti atrankos pokalbyje dėl pareigų užėmimo be konkurso. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui šiandien pritarė Vyriausybė.