Kaune vyksiantis Europos dailiojo čiuožimo čempionatas gali kainuoti apie pusantro milijono eurų, tikimasi, kad prie jo organizavimo finansiškai prisidės ir miestas bei valstybė.
„Čempionato biudžetas tikrai bus virš pusantro milijono“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), tęsdama ugdymo turinio atnaujinimo darbus, pristato Ikimokyklinio ugdymo programos gairių projektą, kuris yra parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“.
„Auginimas“, – taip mokytojo darbą apibūdina Ąžuolas Jašinskas, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos mokytojas, Meilės Lukšienės premijos laureatas. Mokytojo profesinis kelias prasidėjo nuo robotikos būrelio, o dabar moko jau antrąją pradinukų laidą.
Planuojama, kad nuo 2024–2025 mokslo metų pradžios bus sustiprintas valstybinių kolegijų tinklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta ekspertų komisija rekomendavo įgyvendinti penkis kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.
Šią vasarą, kaip ir pernai, ukrainiečių ir lietuvių vaikai galės nemokamai atostogauti bendrose vasaros stovyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skelbtame konkurse buvo atrinkti 11 švietimo paslaugų teikėjų, kurie organizuos vasaros stovyklas.
Lietuvoje augant mokytojų poreikiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra priėmusi sprendimus, kurie padėtų mokyklose išlaikyti mokytojus ir pritraukti naujus, vyresnės kartos pedagogams pasitraukus į užtarnautą poilsį.
Nuo birželio 1 d. vyksta priėmimas į visas studijų programas, taip pat ir profesines pedagogines studijas. Į jas kviečiami jau turintieji aukštąjį išsilavinimą ir norintieji įgyti pedagogo kvalifikaciją. Tai vienas iš trijų pagrindinių būdų tapti mokytoju.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija įvertino valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus. Ekspertai rekomenduoja įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.
Lietuvoje siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino aukštojo mokslo prieinamumo didinimo planą – socialinės dimensijos 2023–2030 m. plėtros prioritetus. Numatoma, kad 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, atitinkantiems priėmimo reikalavimus, aukštosios mokyklos bus skatinamos plėsti studijų prieinamumą. Jau nuo 2022 m. kolegijos siūlo alternatyvų kelią į aukštąją mokslą – trumpąsias studijas.
Birželio 1 d. prasideda 2023 m. pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.
„Mokysiu“ tinklalaidžių ciklas sugrįžta – startuoja ketvirtasis sezonas, kviečiantis artimiau susipažinti su mokytojo profesija. Neseniai pradėję dirbti ar jau daugiau patirties sukaupę mokytojai pasakoja apie pašaukimą savo profesijai bei atskleidžia mokytojo darbo užkulisius.
Goethe`s institutas Lietuvoje kviečia bendrojo ugdymo mokyklų vadovus dalyvauti konkurse stipendijai intensyviems vokiečių kalbos kursams Vokietijoje gauti. Rudenį paraiškas kvalifikacijos tobulinimo programoms teikti bus kviečiami ir Lietuvos mokyklų mokytojai.
Nuo rugsėjo mokyklose bus pradėtas diegti atnaujintas ugdymo turinys: nelyginių klasių mokiniai mokysis pagal atnaujintas ugdymo programas, lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos. Norint padėti mokytojams geriau susiplanuoti darbą klasėse, pradėti skelbti ilgalaikių ugdymo planų pavyzdžiai.
Šiandien finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martin Michelet pasirašė bendradarbiavimo pagrindų susitarimą dėl Šveicarijos finansinio įnašo Lietuvai, kuriuo bendru finansavimu bus skiriama beveik 53 mln. eurų viešųjų investicijų įgyvendinimui.
Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programą parengtos „Universalaus dizaino mokymuisi gairės“. Universalus dizainas mokymuisi – tai mokymosi metodų, priemonių, mokymosi aplinkos ir kt. planavimas, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualumą, taip pat tinkami informacijos perteikimo būdai, suteikiantys mokiniams lygias galimybes pasiekti sėkmę mokykloje. Gairės šiandien pristatytos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams.
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtiems Švietimo bei Profesinio mokymo įstatymų pakeitimų projektams ir teiks juos Seimui. Įstatymų pakeitimais nustatyti mokyklų veiklos kriterijai, šiuo metu reglamentuojami Vyriausybės nutarimu.
Lietuva pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus patenka į sėkmingiausių šalių dešimtuką, rodo šiandien visame pasaulyje skelbiamo tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) rezultatai. 2021 m. vykusiame tyrime dalyvavo 65 šalys. Lietuvos mokinių pasiekimai šiame tyrime geriausi per du dešimtmečius – nuo tada, kai šalis dalyvauja šiame tyrime.
Goethe‘s instituto Lietuvoje duomenimis, nuo 2003 m. iki dabar Vokietijos įmonės mūsų šalyje sukūrė daugiau nei 14 tūkstančių darbo vietų. Ieva Koncevičiūtė, vokiško kapitalo automobilių industrijos įmonės „Continental Lithuania“ komunikacijos vadovė, įsitikinusi – darbo vietų ir vokiško kapitalo investicijų Lietuvoje būtų dar daugiau, jei būtų daugiau vokiškai kalbančių specialistų.
Į edukologijos doktorantūros studijas geriausiuose pasaulio universitetuose priimti Lietuvos studentai turi galimybę išvykti studijuoti nemokamai – valstybė numato skirti iki 40 tūkst. eurų per metus studijų užsienyje kainai padengti. Programos dalyviai įsipareigoja po studijų baigimo sugrįžti dirbti į Lietuvą.
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo atstovai tęsia puikų pasirodymą pasaulio taurės etape Segede (Vengrija).
Vyrų vienviečių baidarių 200 metrų rungties finale Artūras Seja distanciją įveikė per 36,28 sek. ir tapo čempionu, o sidabrą pelnė Ignas Navakauskas (36,32 sek.).
Plečiant specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymosi galimybes mokyklose, savivaldybės kviečiamos iki birželio 15 d. teikti paraiškas ir gauti finansavimą atvirosioms klasėms steigti. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki 2025 metų numatoma įsteigti bent 100 atvirųjų klasių, kuriose bus diegiami pažangūs įtraukiojo ugdymo modeliai.
Darbą pradėjo iš Lietuvos švietimo, mokslo ir verslo atstovų suburta darbo grupė, kuri parengs ir švietimo bendruomenei pristatys STEAM krypties ugdymo(si) stiprinimo planą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės patvirtintoje grupėje dėl STEAM krypties ugdymo(si) stiprinimo dirba Vilniaus, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos, Panevėžio švietimo ir Utenos švietimo centrų, Lietuvos Chemijos mokytojų asociacijos, Kauno technologijų mokymo centro, Nacionalinės švietimo agentūros ir ŠMSM atstovai.
Šiandien, gegužės 9 d., Europos Komisijos iniciatyva oficialiai prasideda Europos įgūdžių metai, kuriuos minint siūloma suteikti naują postūmį mokymuisi visą gyvenimą. Europos Komisija rekomenduoja Europos Sąjungos (ES) valstybėms stiprinti darbo rinkoje paklausius, skaitmeninei ir žaliajai transformacijai reikalingus įgūdžius, glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais.
Numatoma, kad jau šį rudenį suaugusieji galės mokytis, tobulinti kvalifikaciją naudodamiesi vieno langelio principu veiksiančia skaitmenine švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės, galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuosekliai stiprina pilietiškumo ugdymą. Atnaujinant bendrojo ugdymo programas, pilietiškumo ugdymo kompetencija įtraukta į visus bendrojo ugdymo dalykus. Taip pat atnaujintos atskiros programos, pilietiškumo, krašto gynybos įgūdžius mokiniai gali ugdytis ir dalyvaudami neformaliajame švietime, įsitraukdami į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir kt.
Lietuvoje tarptautinėse kompanijose dirbantys lietuviai tvirtina, kad gerai mokėdami kelias Europos Sąjungos kalbas mūsų šalies specialistai turi gerokai daugiau galimybių gauti norimą darbą ir sėkmingai kilti karjeros laiptais.
Balandžio 27 d. skelbiami pirmojo – lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros – tarpinio patikrinimo rezultatai. Beveik pusė visų tarpiniame patikrinime balandžio 19 d. dalyvavusių mokinių surinko arti galimo maksimalaus taškų skaičiaus.
Beveik 60 mln. eurų nuo 2021 m. įvairiems sporto infrastruktūros projektams pasiekė iš Valstybės investicijų, Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programų ir Sporto rėmimo fondo.
Šiandien valstybės investicijas Seimo jaunimo ir sporto reikalų komitete pristatė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.
Nacionalinė sporto agentūra konkurso būdu šalies sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms paskirstė beveik 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms organizuoti.
Aštuntus metus vyksta iniciatyva „Atverk duris vasarai“ – mokyklas, bibliotekas, muziejus, kitas įstaigas kviečiame vasarą atverti duris ir suteikti vaikams galimybę prasmingai leisti atostogas, organizuoti edukacinius užsiėmimus: sporto varžybas, kūrybines dirbtuves, knygų skaitymo popietes bei kitas veiklas.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
