Lietuvos įtraukties švietime centro specialistai, esant poreikiui, nemokamus kvalifikacijos tobulinimo mokymus mokytojų padėjėjams gali rengti tam tikroje savivaldybėje.
„Kviečiame savivaldybių atstovus kreiptis į mus konsultacijų, patarimų. Jei matote, kad jūsų mokyklų bendruomenėms reikia tam tikros informacijos taikant įtraukiojo ugdymo principus, atliepiant įvairius mokinių poreikius, jei mokyklose dirba mokytojų padėjėjai, kuriems reikalingi kvalifikacijos tobulinimo mokymai, mūsų specialistai gali atvykti pas jus ir juos surengti“, – sako Lietuvos įtraukties švietime centro vadovė Sandra Valantiejienė.
Šių mokslo metų pradžioje 15-oje šalies savivaldybių pradėjo veikti daugiau nei 100 mokinių įvairovei atvirų klasių, kuriose kartu besimokančių įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas organizuojamas skirtingais būdais. Pilotiniame atvirųjų klasių projekte dalyvaujančių mokyklų atstovai tikina, kad siūlomi ugdymo modeliai pasiteisina, o į jų principus dėmesį atkreipti vertėtų visoms įtraukiojo ugdymo plėtrai besirengiančioms švietimo įstaigoms. 
Birželio 3 d. prasideda centralizuoto priėmimo į profesines mokyklas vasaros etapas. Norinčiųjų įgyti profesiją šiemet laukia 44 profesinės mokyklos ir kitos švietimo įstaigos, vykdančios profesinį mokymą. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, kaip ir pernai, planuojama priimti 20,6 tūkst. mokinių. 
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą 2024 m. lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti.
Nacionalinėms sporto šakų federacijoms ir organizacijoms pristatyti siūlymai dėl aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo valstybės lėšomis tvarkos tobulinimo. Siūlymus rengė iš sportininkų, trenerių organizacijų, sporto federacijų, asmenų su negalia sporto organizacijų, savivaldos atstovų suburta darbo grupė. 
Šeštadienį prasideda bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) nuo spalio 1 d. jungsis prie VILNIUS TECH. Aukštoji mokykla taps universiteto padaliniu – Lietuvos jūreivystės akademija – Klaipėdoje. Jungimosi datą šiandien patvirtino Vyriausybė.
Aukštus rezultatus pasiekę sportininkai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose Lietuvos aukštosiose mokyklose, nuo šių mokslo metų bus atleidžiami nuo paskolų studijoms grąžinimo. Tai įteisinta praėjusių metų pabaigoje priimtame Mokslo ir studijų įstatyme. Tikimasi, kad ši priemonė bus svarbus žingsnis skatinant sportininkus dar nebaigus sportinės karjeros siekti išsilavinimo ir užsitikrinti dvikryptę karjerą. 
Stiprinant aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, nuo liepos 1 d. Alytuje, o nuo spalio 1 d. ir Marijampolėje atsiras nauji aukštųjų mokyklų padaliniai. Šias datas šiandien patvirtino Vyriausybė.
Birželio 1 d. startuoja bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Stojančiųjų lauks 11 valstybinių ir 5 nevalstybiniai universitetai, 12 valstybinių ir 6 nevalstybinės kolegijos. Į valstybės finansuojamas vietas numatoma priimti tiek pat pirmakursių, kaip ir pernai – 12,7 tūkst. Ką svarbu žinoti stojantiesiems? 
Sporto federacijoms finansavimas būtų skiriamas sporto šakų plėtojimui bei populiarinimui, o bendrojo ugdymo mokyklose būtų galima steigti atskiras klases mokiniams-sportininkams, numatoma naujos redakcijos Sporto įstatymo projekte. 
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) antradienį pranešė patvirtinusi lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ir išplėstinio kursų patikrinimų vertinimus.
Sekmadienio vakarą Vilniuje baigėsi 2024 m. Lietuvos breiko čempionatas. Geriausių mūsų šalies breiko šokėjų varžybos buvo surengtos penktąjį kartą. Nacionalinį turnyrą rengė Lietuvos sportinių šokių federacija ir jos Breiko lyga. 
Istorijos, chemijos tarpinius patikrinimus laikę vienuoliktokai vidutiniškai surinko kiek daugiau nei pusę galimų taškų, inžinerinių technologijų – mažiau, trečiadienį skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). 
Kviečiame savivaldybes teikti paraiškas koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimo projektams finansuoti. Tam numatyta skirti 30,6 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų investicijų programos, o paraiškų laukiama iki liepos pabaigos. Kvietimas savivaldybėms skelbiamas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“. 
Gegužės 7 dieną Nacionalinėje švietimo agentūroje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija surengė suinteresuotų šalių diskusiją, per kurią aptariami jau įvykę tarpiniai patikrinimai ir pristatomi siūlymai, kaip juos patobulinti. Renginyje dalyvauja mokinių, mokytojų, mokyklų vadovų, tėvų, švietimo pagalbos specialistų, ministerijos atstovai. 
Ruošiantis atnaujinti Kauno rajone, Kačerginėje, esančią „Nemuno žiedo“ lenktynių trasą, Lietuvos sporto centras ieško galinčiųjų parengti architektūrinę rekonstrukcijos idėją. 
Vyriausybė penktadienį posėdyje pritarė Sporto įstatymo pataisoms, kuriomis federacijos finansavimą gautų ir už sporto šakų plėtojimą bei populiarinimą, taip pat būtų leidžiama bendrojo ugdymo mokyklose įsteigti atskiras klases mokiniams-sportininkams. 
Kauno apygardos teismas antradienį paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą ir leido broliams Normandui ir Nauriui Maciams lankytis Kauno „Žalgirio“ arenoje. 
Į gegužės pradžioje vyksiančius inžinerinių technologijų, chemijos ir istorijos tarpinius užsiregistravusiems mokiniams patikrinimai vyks, kaip numatyta. Nacionalinė švietimo agentūra organizavo papildomą šių dalykų užduočių recenzavimą. 
Šiais mokslo metais šalies ugdymo įstaigose dirba jau 5271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4280 mokytojų padėjėjų. Per pastaruosius ketverius metus šių darbuotojų skaičius mokyklose išaugo 2,5 karto. 
Dar šiemet žiemos sporto atstovai turės palikti senąją Kauno ledo areną, čia numatyta įrengti krepšinio, tinklinio, salės futbolo aikšteles, pirmadienį pranešė savivaldybė. 
Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Monika Navickienė paskyrė naują švietimo viceministrą – Igną Gaižiūną.
Informatikos tarpinio patikrinimo užduotis atitiko programą ir netgi buvo lengvesnė, nei reikalauja užduoties aprašas, tačiau kai kurie uždaviniai neturėjo būti įtraukti į patikrinimą, nes mokiniai tų temų mokysis vėliau. Taip pat pasitaikė neaiškių formuluočių užduočių atsakymų variantuose. Tai nustatė švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija. Už nekorektiškai pateiktas užduotis mokiniams bus skiriama taškų, mokinių vertinimai nuo to nenukentės – atvirkščiai, jie padidės. 
Karjeras tarptautinėse kompanijose bei Europos Sąjungos institucijose kuriančios lietuvės įsitikinusios, jog šiandieniniame pasaulyje kalbėti angliškai yra tiesiog savaime suprantamas dalykas. Gebėjimas kalbėti kitomis užsienio kalbomis gerokai praplečia galimybes visose srityse: nuo studijų pasirinkimo iki karjeros krypčių ir išskirtinumo pretenduojant į darbo vietas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 
Nemažai tėvų į šį klausimą atsakytų, kad vaikai nieko naudingo ir svarbaus fizinio ugdymo pamokoje neveikia, tad tai nėra svarbus, mokinių ateičiai reikšmingas dalykas. Visgi nuomonę vertėtų keisti – ir tėvams, ir vaikams, o kartais – ir pedagogams. Ši pamoka yra tiesiogiai susijusi su mokinio sveikata, o jei plačiau – augančio, jauno žmogaus gerove. 
Disko metikas Mykolas Alekna pagerino beveik 40 metų gyvavusį disko metimo pasaulio rekordą.
Siekdama, kad mokiniai daugiau žinotų apie pasirengimą branduolinei avarijai, karinei grėsmei ar kitai nelaimei, Vidaus reikalų ministerija (VRM) planuoja interaktyvias pamokas, kuriose moksleiviai būtų supažindinami su reikiama informacija. 
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) laikinai vadovausianti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad artimiausiu metu būtina užtikrinti sklandų tarpinių vienuoliktokų patikrinimų bei brandos egzaminų vykdymą. 
