Patikslinti reikalavimai žemės sklypui statant gyvenamąjį namą

 

Šiandien įsigaliojęs aplinkos ministro patikslintas statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ konkrečiai apibrėžia reikalavimus žemės sklypui statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį. Šis sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam gyvenamajam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) negali būti mažesnis kaip 200 m2.

Trumpa maisto tiekimo grandinė – nauja galimybė ūkininkams ir vartotojams

 

Pastaruoju metu itin populiarėja sveikos mitybos banga: lietuviai augina daržoves, jos ant stalų keičia iki tol kasdien valgytą kiaulieną, auginami naminiai paukščiai, kurių mėsa nėra tokia riebi. Sakoma, kad sveikiausias maistas yra tas, kuris užaugintas šalia mūsų, tačiau tiesiogiai savo produkcija prekiaujančių ūkininkų nėra daug, tad miestiečiui gauti produktų tiesiai iš ūkininkų rankų neretai tampa sudėtinga užduotimi.

Mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma šalyje

 

Naujasis didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis, įsigaliosiantis jau nuo šių metų, tebekelia daug aistrų. Žemės ūkio ministerija nuolat sulaukia klausimų kaip, kokiu pagrindu vykdoma mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma, kas dalyvavo kuriant žemėlapį ir kam apskritai buvo reikalinga ši pertvarka.

Urėdijų reforma: susitikimas su Valdu Kaubre

Sausio 26 d. įvyko sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos ir valdybos narių Remigijaus Lapinsko bei Rimanto Braziulio susitikimas su laikinai VĮ Valstybinių miškų urėdijos vadovo pareigas einančiu Valdu Kaubre. Sąjūdžio atstovai išreiškė susirūpinimą, kad nepaisant valdžios pažadų dėl darbo vietų išsaugojimo, darbo jau neteko beveik pusketvirto šimto žmonių. Atsižvelgiant į šiuos ir kitus faktus, Sąjūdžio atstovai išdėstė esminius siūlymus, kuriais turi būti vadovaujamasi formuojant VĮ Valstybinių miškų urėdijos strategiją.

Lietuvoje afrikinio kiaulių maro statistika

 

Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (AKM)  atvejai nuolat fiksuojami laukinėje faunoje. Šių metų sausio 20 d. – 26 d. nustatyta 41 užkrėsta vieta, liga diagnozuota 15 sumedžiotų ir 55 šernų gaišenoms.

Kviečiame keisti asbestinius stogus

Vasario 1 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) pradedamos rinkti paraiškos asbestiniams stogams pasikeisti. Kaimo gyventojai, norintys atnaujinti savo namų stogus ir taip pagerinti gyvenimo kokybę, paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“ galės teikti iki vasario 28 d.

Trumpa žiema verčia gamtotvarkininkus suktis

Žuvinto pelkės pakraštyje, ties Liepakojų kaimu, gamtotvarkininkai dirba ir savaitgaliais. Mat į porą savaičių susitraukusi žiema gali neleisti nuveikti visų darbų, kurie būtini jau dešimtmečius nenaudotoms pelkėms išsaugoti. Žiema – geriausias laikas iškirsti suvešėjusius karklynus, nuskurdusių guodalksnių guotus ir nendres iš plačių Žuvinto pelkės pakraščių, kuriuose užsiliko retosios augalų ir gyvūnų rūšys.

Administracinės naštos mažinimui – ypatingas dėmesys

 

Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad administracinės naštos mažinimas žemės ūkio subjektams yra prioritetinis uždavinys, kurio įgyvendinimo darbai yra gerokai įsibėgėję – baigtas pirmasis darbų etapas, kuriuo gerokai sumažintas ūkinės veiklos žurnalų skaičius.

AKM per savaitę

 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (sausio 11 d. – 19 d.) mūsų šalyje afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 95 vietose, liga diagnozuota 27 sumedžiotiems šernams ir 198 gaišenoms. AKM nustatytas:

Parama regionų plėtrai, o ne skoloms dengti

Lietuvoje  dar ne taip seniai susikūrusios žuvininkystės regionų vietos veiklos grupės (ŽRVVG) jau gali pasigirti sėkmingai įgyvendintomis vietos plėtros strategijomis. Pasinaudojus ES ir valstybės parama, įgyvendinami vietos projektai žuvininkystės regionuose – stiprėja akvakultūros sektorius, didinamas žuvininkystės įmonių konkurencingumas, kuriamos naujos darbo vietos.

Nesumokėjusiems žemės mokesčio – VMI priminimas

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad gyventojams, iki šiol nesumokėjusiems žemės mokesčio, mokesčių administratorius išsiuntė priminimus. Pranešimai siunčiami per sistemą Mano VMI (https://www.vmi.lt/manovmi/), vėliau – klasikiniu paštu. Žemės mokesčio dar nesumokėjo 1425 Marijampolės savivaldybės gyventojai. Jie turėtų papildyti biudžetą beveik 44 tūkst. eurų suma.

Aplinkosaugininkai pradėjo vykdyti akciją „Kaminukas“

 

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pradėjo akciją „Kaminukas“. Šiaulių agentūros specialistai dvi dienas tikrino įvairią veiklą vykdančias įmones ir asmenis Šiaulių mieste. Buvo patikrinti 8 juridiniai asmenys ir 6 fiziniai asmenys vykdantys veiklas pagal individualias pažymas.

Aplinkosaugininkai perspėja: plonas ledas – didelis pavojus

 

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atvėsus orams, ežeruose pradėjo formuotis ledo danga. Patys mažiausi ir sekliausi ežerėliai pietrytinėje šalies dalyje jau užsitraukė ledu, tačiau šiandien jis tėra 2-3 cm storio. Nors ir laukiama, kad artimiausiomis naktimis atšals iki 10 laipsnių, savaitgalį dar niekur nebus saugaus ledo.

Vandens paukščių lesinimas turi būti atsakingas

 

     Kalendorinė žiema Lietuvoje jau praleido pirmąjį savo mėnesį, tačiau rimtų šalčių, kurie sukaustytų dirvą ir vandens telkinius, dar nebuvo. Kelias naktis pasilaikiusi minusinė temperatūra ir kiek šaltesni orai šiauriau Lietuvos, paskubino vandens paukščių migraciją į žiemovietes, tačiau kalėdiniu laikotarpiu vėl atšilus, paukščiai apsistojo ežeruose, tvenkiniuose, mariose, o laukuose dar ir per Kalėdas ar net Naujųjų metų laukuose stebėtos gulbės giesmininkės, žąsys, gervės, pempės, dirviniai sėjikai, kurie įprastai Lietuvą palieka iki žiemos pradžios.

8 idėjos, kuo lesinti žiemoti likusius paukščius

 

Krintant temperatūrai nepamirškime mažųjų giesmininkų – žiemoti likusių paukščių. Nors didžiausias sparnuočių siaubas yra žemę, o kartu ir jų maisto atsargas, užklojanti sniego danga, spaudžiantis šaltukas jiems taip pat pavojingas. Dabar pats laikas kabinti lesyklėles ir globoti paukštelius. Svarbiausia, kad maisto tiekimas nenutrūktų, – tai reiškia, kad, pradėję lesinti paukščius, lesyklos atsargas turite nuolat papildyti.

Žmogaus pagalbos labiausiai reikės likusiems žiemoti gandrams

 

Kol kas švelnūs orai buvo palankūs neišskridusiems į šiltus kraštus žiemoti baltiesiems gandrams ir gervėms. Gamtininkų stebėjimais, Lietuvoje pasiliko iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Šie paukščiai ligi šiol dar rasdavo lesalo ir žiemos pavojaus nejautė. Tačiau jis gali kilti atšalus orams.

Geopolitikos diagnostika: Pietų Korėja, Lenkija, Rusija – NATO

 

Pietų Korėja

Faktai:

Sausio 9 d. demilitarizuotoje zonoje esančiame kaimelyje Panmundžome prasidėjo Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos aukšto lygio diplomatų vadovaujamų delegacijų susitikimas, kurio metu abi pusės aptars Šiaurės Korėjos dalyvavimo artėjančiose žiemos olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse, dvišalių santykių ir karinės įtampos mažinimo klausimus.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode