Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki sausio 15-osios visi miško valdytojai turi deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, taip pat už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Tai aktualu gyventojams, kurie pardavė medieną ar nenukirstą mišką ir gavo pajamų 2017 m. antrąjį pusmetį. Įmonės šį mokestį moka kas mėnesį, iki kito mėnesio 15 d.
Sausio 19 d. vyks nemokami nuotoliniai mokymai privačių miškų savininkams apie apvaliosios medienos matavimo būdus ir jos gabenimą. Pradžia – 14 val.
Į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą 2016 m. liepos 13 d. buvo įtrauktos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. leidžiama realizuoti jame įrašytus gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis arba būtina gauti atitinkamą leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Kadangi invazinės rūšys auginamos, laikomos ar kitaip naudojamos įvairiais tikslais, o šis naudojimas bus ribojamas arba draudžiamas, skelbiame straipsnių ciklą, supažindinantį su ES invazinėmis rūšimis.
Prezidentės patarėjas sako pasigendantis žemės įsigijimo saugiklių kontrolės. Pasak Mindaugo Lingės, šiuo metu galima įsigyti žemes valdančias įmones ir taip peržengti įstatyme nustatytą 500 hektarų ribą.
Į Aplinkos ministeriją kreipėsi nemažai gamintojų ir importuotojų, ieškančių galimybių, kaip išspręsti problemas dėl UAB „Metrail“ išduotų fiktyvių dokumentų apie jų pristatytų gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą. Todėl daugiau kaip pusantro tūkstančio įmonių privalo sumokėti ne vieną milijoną eurų taršos mokesčio už 2013-2015 m. nesutvarkytas pakuočių atliekas.
Šiandien Registrų centre įregistruota nauja valstybės įmonė – Valstybinių miškų urėdija (VMU). Ji apjungs visas 42 šalies urėdijas, kurios palaipsniui bus apjungiamos ir taps 26 regioniniais padaliniais.
Bičių laikytojams 2017 m. pabaigoje išmokėta 638 tūkst. eurų parama už papildomą bičių maitinimą.
Šiuo metu gamtosaugininkai sprendžia sudėtingą galvosūkį – kaip perkelti dalį laisvėje gyvenančių stumbrų iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų, kur jie pridaro daug žalos ūkininkams, į miškingesnę Dzūkiją.
Pertvarkius Valstybinį turizmo departamentą atsirasiančios naujos įstaigos valdyme turėtų dalyvauti ir turizmo verslo atstovai, o ateityje jie galėtų prisidėti ir įgyvendinant naujus, progresyvius organizacijos finansavimo modelius. Tai ketvirtadienį ūkio ministras Virginijus Sinkevičius aptarė su Lietuvos turizmo rūmų atstovais.
Penktadienį daugelyje šalies miestų prasidės tradicinė akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“.
Pavasarį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kaip prognozuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), gali atsiverti naujų didelių smegduobių.
Dėl Aplinkos ministerijos organizuojamos valstybinių miškų urėdijų pertvarkos miškotvarkos sistemą paliks apie 300 darbuotojų, nesutikusių pereiti dirbti į naujai steigiamą įmonę Valstybinių miškų urėdija. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas tikina, kad galutiniai atleidžiamų darbuotojų bei išmokų skaičiai turėtų paaiškėti kitos savaitės pabaigoje.
Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) paskelbė Šiaurės ir Baltijos regiono (Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) elektros tinklų sutrikimų ataskaitą už 2016 metus. 
Kaimo plėtros programos (KPP) prioritetuose šiemet išlieka parama mažiesiems ūkiams, verslams, gyvulininkystei. Viena iš naujovių ta, kad investicijos į žemės ūkio valdas bus labiau orientuotos į pastatų statybą.
Kaimo plėtros programos (KPP) prioritetuose šiemet išlieka parama mažiesiems ūkiams, verslams, gyvulininkystei. Viena iš naujovių ta, kad investicijos į žemės ūkio valdas bus labiau orientuotos į pastatų statybą.
Pagal komunalinių atliekų šalinimo ir perdirbimo rodiklius Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų Europos Sąjungoje.
Šalies bitininkai vėl gali teikti paraiškas gauti valstybės paramą. Žemės ūkio ministerijai patikslinus Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2017–2019 metų programos priemonių įgyvendinimo taisykles, paraiškų pagal programos priemones pateikimo terminas numatytas nuo 2018 m. sausio 2 d. iki vasario 5 d.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pradėjo vykdyti nuolatinę laisvėje gyvenančių stumbrų stebėseną Panevėžio ir Kėdainių rajonuose. Stumbrų stebėseną pradėta vykdyti 2017 m. lapkričio mėnesį, tad 
Parengiau ir Seimui pateikiau Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisų projektą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme ir kituose įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, kas reiškia, kad apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių oro, degalų ir tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių) atliekų sutvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos dėl šių atliekų tvarkymo nepakankamos, siekiant užtikrinti aukštą atliekų rūšiavimo, surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo (perdirbimo) lygį.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, praeitą savaitę, dalyvavo įžuvinant Mažeikių rajono, Svirkančių tvenkinį. Vandens telkinio nuomininkas Algirdas Vaitkevičius vykdydamas žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą, į nuomojamą tvenkinį paleido 150 paaugintų šiųmečių karosų ir 25 lydekaites. Žuvis užaugino UAB „Bartžuvė“.
Nuo penktadienio visoje šalyje draudžiama žvejoti vėgėles, nes prasidėjo jų nerštas.
Ūkio ministerija 2018 m. pradžioje pristatys naują finansinę priemonę, kuria siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklos sumaniosios specializacijos srityje aktyvumą privačiame sektoriuje, paskatinti verslumą ir labai mažų bei mažų įmonių produktyvumą. Šiuo metu visuomenė kviečiama pateikti pastabas dėl šios priemonės sąlygų.
Briuselyje įvykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje buvo pristatytas ir aptartas Europos Komisijos komunikatas „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, duodantis startą konkretesnėms diskusijoms dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. ateities. Lietuva palaiko modernesnės ir paprastesnės BŽŪP viziją, nors ir nėra radikalių pokyčių šalininkė.
Šiandien Paryžiuje Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macrone‘as, pažymėdamas antrąsias Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metines, sukvietė apie 100 šalių vadovus, 800 finansinių institucijų, pramonės, savivaldos ir kitų organizacijų atstovus į Vienos planetos aukšto lygmens susitikimą. Jame mūsų šaliai atstovauja aplinkos ministro Kęstučio Navicko vadovaujama Lietuvos delegacija.
„Malonu, kad po kelerių metų susirašinėjimo su Aplinkos ministerija dėl padangų atliekų, kaupiamų savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, tvarkymo artėja link konkretaus sprendimo. Kol kas šių atliekų sutvarkymą finansuoja nežinia kas ir nežinia kaip, nes jokiame įstatyme tai nebuvo numatyta. Rengiama Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, tikiuosi, išspręs įsisenėjusią problemą“, – sako Padangų importuotojų organizacijos (PIO) vadovė Danguolė Butkienė.
Gruodžio 7 d. buvo ypatinga diena – į laisvus upės vandenis – gimtus namus, išleisti garbingai žuvivaisai tarnavę margieji upėtakiai. Penkiasdešimt po 2,5-4 kg sveriančių, 9-10 metų amžiaus reproduktorių išplaukė į orią senatvę. Tai istorinis įvykis, išskirtinis savo prasme – senosios, sveikos, tiek daug davę Lietuvos žuvivaisai, gražuolės žuvys išleidžiamos atgal į laisvę, užuot įprastai, dar po metų ar dvejų, nuo senatvinių ligų ar pačios senatvės, nepamatę gimtų rėvų ir sietuvų, sėklių ir užutekių, banaliai nusibaigtų dirbtiniame tvenkinyje… Utilizavimo praktika galioja visame civilizuotame pasaulyje (neteko girdėti kitaip), tad kodėl jos nepakeitus į gražiąją pusę? Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus darbuotojai bei idėjos autorius Trakų Vokės vyriausiasis specialistas Rolandas Morkūnas rodo iniciatyvą ir kviečia prie jos prisiungti ir kitus Lietuvos žuvivaisos ūkius.
Vienintelė šalyje universitetinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Stambiųjų gyvūnų klinika iš esmės pagerino sąlygas pacientams: atnaujintas Arklių ligų skyrius, kuriame vienu metu galės būti gydoma iki 15 žirgų.Vien pernai šiame skyriuje pagalbos sulaukė 725 žirgai.
Gruodžio 20 d.
Žuvinto apylinkėse jau yra sniego, o ežero pakrantėse balas užtraukė ledukas. Lietingas ir šiltas ruduo pamažu užleidžia vietą žiemai. Tačiau paukščiai elgiasi taip, lyg būtų visai nepavaldūs gamtos pokyčiams.
Ekologiniai ūkiai – vienas Europos Sąjungos prioritetų. Galima pasidžiaugti, kad kasmet šių ūkių plotas didėja. Netrūksta ir ūkių, kurie savo pavyzdžiu ne tik įkvepia ūkininkus ir šie vis dažniau renkasi tokį ūkininkavimo būdą, bet ir vartotojus – jie pirmenybę teikia sveikam, ekologiškai užaugintam produktui. Geroji žemdirbių patirtis įvertinama ir įvairiais apdovanojimais. Jau dešimtmetį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su partneriais organizuoja konkursą, kurio metu apdovanojami šalies pavyzdinių ekologinių ūkių šeimininkai. Šventės metu paskelbtas šių metų geriausias ekologinės gamybos ūkis – juo pripažintas Arūno ir Daivos Giedrikų daržininkystės ūkis. Kitais metais šis ūkis dalyvaus tolimesniame konkurso etape ir turės galimybę tapti geriausiu ekologiniu ūkiu visame Baltijos regione.
