Kuomet reikia atlikti darbą ribotoje erdvėje, rinkitės mini ekskavatorius. Mini ekskavatoriai yra skirtingų modelių bei paskirčių. Todėl renkantis šią įrangą svarbu išsirinkti tokią, kuri užtikrina reikiamą našumą su minimaliomis eksploatavimo išlaidomis.
Mini ekskavatorių funkcionalumas
Mini ekskavatoriai pasižymi manevringumu, dideliu darbo našumu bei puikiu pravažumu. Mini ekskavatorių pagalba galėsite atlikti šiuos darbus: kasti duobes, krauti medžiagas, valyti teritoriją, kasti sniegą, formuoti reljefą, išlyginti žemę bei išgręžti polius pamatams, tvoroms ar terasoms. Priklausomai nuo atliekamų darbų – naudojami įvairūs kaušai: padėklų šakės, šepečiai, sniego valymo įranga, hidrauliniai kūjai, žemės grąžtai, betono ar asfalto frezos, žoliapjovės, vibro plokštės ir kiti priedai, kurie padaro mini ekskavatorių daugiafunkciniu bei leidžia sutaupyti dideles išlaidas kitos technikos įsigijimui.
Ūkininkai, šią vasarą nukentėję dėl lietingų orų, ir nerimaujantys, kad nesugebės įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų, gali kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) dėl galimybės netaikyti sankcijų. 
Šiuo metu Europos Parlamente svarstomas Baterijų ir baterijų atliekų reglamentas, kuriame numatyta didesnė baterijų gamintojų atsakomybė. Iki kol įsigalios reglamentas, gyventojams aplinkosaugininkai primena, kaip teisingai tvarkyti nebereikalingas baterijas ir akumuliatorius. 
87 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą moka pigiau, nei šiuo metu nustatyta visuomeninio tiekimo (VT) kaina be dalinės valstybės kompensacijos. 
Nuo Žolinių, rugpjūčio 15 dienos, prasideda briedžių, tauriųjų elnių patinų, taip pat ir paukščių medžioklės sezonas, informavo Aplinkos ministerija. 
Nukentėję nuo kaitros pernai bulvių augintojai šiuos metus vadina dar blogesniais – ilgas ir šaltas pavasaris trukdė kaltis daigams, o dabar laukuose bulvės ne noksta, o pūva vagose tyvuliuojančiame vandenyje. Todėl bulvių derlius planuojamas ir mažesnis, ir blogesnės kokybės. 
Rugpjūčio 15 d. prasideda briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklė. Šią dieną prasideda ir paukščių medžioklės sezonas. Iki gruodžio 15 d. galima medžioti didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles, kuoduotąsias antis, laukius, iki lapkričio 30 d. – perkūno oželius ir slankas. Aplinkosaugininkai primena, kad medžiotojai ne tik turi teisę naudotis gyvūnijos ištekliais, bet ir privalo jais rūpintis. 
Pievos ir pamiškės jau geltonuoja, rugpjūtis invazinių augalų – rykštenių – žydėjimo metas. Įvairios jų veislės buvo auginamos dėl ryškios geltonos spalvos, tačiau įtraukus jas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, šiuos augalus draudžiama auginti, prekiauti ar kitaip naudoti. Aplinkosaugininkai ragina šiuos sparčiai plintančius augalus naikinti – šienauti, skinti žiedynus, iškasti ir taip mažinti jų plitimą, o nuvytusius nuskintus žiedynus kompostuoti arba mesti į žaliųjų atliekų aikšteles, kad nepaplistų sėklos. 
Po audrų pajūrio gyventojai skuba ieškoti gintaro, tačiau aplinkosaugininkai ragina būti budriems – vietoje gintaro galite rasti baltojo fosforo gabalėlių. Nusprendus rinkti gintarus reikia laikytis visų įmanomų atsargumo priemonių: mūvėti pirštines, nedėti radinių į kišenes, leisti surinktiems gintarams gerai išdžiūti atviroje erdvėje. 
Aplinkos ministerija šiandien susitiko su savivaldybių atstovais, architektais, universitetų kraštovaizdžio ir želdynų specialistais, kad aptartų viešojoje erdvėje diskusijas sukėlusią Viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarką. 
Žemės ūkio ministerija metams atideda reikalavimą palikti ne mažesnes kaip 3 metrų pločio palaukes šalia ūkininkų laukuose esančių melioracijos griovių. Šį reikalavimą numatoma taikyti pasėlius deklaruojant 2024 metais. 
Atsakome į klausimus, dažnai iškylančius įmonėms, kurios vykdo pakuočių apskaitą Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Primename, kad pakuočių apskaitos modulis atnaujintas ir grąžintas į sistemą 2022 m. liepos 26 dieną. 
Kultūros ministras Simonas Kairys ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, jas išdėstant nauja redakcija. 
Vilniuje ant lopšelio-darželio „Bitutė“ stogo iškilo bičių avilys. Tai vienas iš 25 ant miesto stogų įrengiamų avilių, kuriuos Urbanbee.lt bitininkai įrengia pagal Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros inicijuotą projektą. 
Lietuvoje šiemet suskaičiuota daugiau kaip 9 tūkst. didžiųjų kormoranų porų arba jų lizdų. Šie paukščiai įsikūrę 9 įvairaus dydžio kolonijose. 
Lietuva turi gausius gėlo požeminio vandens išteklius. Vanduo iš jų išgaunamas gręžiniais. Siekiant užtikrinti gerą jo kokybę, saugumą ir nepertraukiamą tiekimą, labai svarbu, kad net ir seniau įrengti gręžiniai būtų įteisinti ir naudojami pagal galiojančius reikalavimus. 
Nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas Energija“ penktadienį paskelbus apie fiksuotų kainų planų naikinimą, kiti tiekėjai sako, kad tokių veiksmų nesiims. Dalis jų teigia esantys pasirengę pateikti pasiūlymus į kintamos kainos planą perkeltiems „Perlas Energijos“ vartotojams. 
Aplinkos projektų valdymo agentūra nuo rugpjūčio 4 d. kviečia savivaldybių pastatų valdytojus teikti paraiškas 50 proc. kompensacinei išmokai gauti. Šis finansavimas skirtas savivaldybių išlaidoms, kurios patirtos atnaujinant savivaldybei priklausantį viešąjį pastatą, padengti, kai jo kitai daliai išlaidų padengti gauta paskola iš savivaldybių pastatų fondo. Tam iš Modernizavimo fondo skirta 20 mln. eurų. 
Aplinkos ministerija parengė Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimus, kuriais siekiama paskatinti medienos perdirbėjus medienos perdirbimo metu susidarančias liekanas parduoti aukcionuose. 
Po beveik poros metų pertraukos afrikiniam kiaulių marui (AKM) vėl įsisukus į šalies kiaulininkystės ūkius bei fiksuojant vis naujus ligos atvejus laukinėje gamtoje, veterinarijos specialistai primygtinai ragina kiaulių laikytojus griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. 
Dėl kliūčių žuvų migracijai, riboto veikiančių hidroelektrinių skaičiaus ties užtvankomis ir brangaus jų remonto, Aplinkos ministerija rudenį ketina paskelbti užtvankų griovimo finansavimo programą. 
2021 m. kovo mėn. priimtas naujos redakcijos Želdynų įstatymas. 
Išaugusios net ir prastos kokybės medienos kainos, didžiulė biokuro paklausa ir artėjantis šildymo sezonas – puiki galimybė miško savininkui ne tik pačiam apsirūpinti malkomis, bet ir gauti papildomų pajamų paruošus biokuro žaliavą, o kartu susitvarkyti mišką. 
Gyventojai dažnai kreipiasi į Aplinkos ministeriją, norėdami pasitikslinti, kokiems statiniams nuosavame sklype nėra būtini statybą leidžiantys dokumentai, kokiais atvejais turi būti parengtas statybos projektas. Dalijamės informacija, kokie reikalavimai taikomi statant gyvenamuosius ir pagalbinius pastatus privačiame žemės sklype. 
Savivaldybių administracijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Valstybinių miškų urėdija jau gali teikti paraiškas finansavimui gauti naudotų padangų atliekoms, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkyti. Šiam tikslui iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos skirta 300 tūkst. eurų. 
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė nuo metų pradžios palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu padidėjo beveik 20 proc., o importuota beveik 26 proc. daugiau. Tokį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų ir importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Į Ukrainą išvežamos produkcijos vertė sumažėjo kelis kartus, o į Rusiją ir Baltarusiją – išaugo. 
Pirmadienį paskelbtas kvietimas verslo įmonėms paramai gauti 
Įsibėgėjus mėlynių uogavimo sezonui Aplinkos ministeriją pasiekia informacija, kad kai kurie uogautojai, norėdami prisirinkti kuo daugiau šių miško gėrybių, naudojasi 
Į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius per pirmąjį šių metų pusmetį įžuvinta daugiau kaip 12 388 tūkst. vnt. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Ketvirtadalis šių žuvų yra saugomos, retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kita dalis – žvejų labai mėgstamos plėšriosios žuvys, kurių poreikis vis didėja. Didžiausias kiekis žuvų išleistas pietų ir rytų Lietuvoje. 
