Reklama 2

E. Skrodenis: apie Panemunės aplinkkelio bėdas buvo žinoma dar 2015 metais

 

Panemunės aplinkkelį stačiusioms bendrovėms nurodžius per dvi savaites pateikti pasiūlymus, kaip ištaisyti kelio defektus ir stabilizuoti kelio sankasą, buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis teigia, kad problemos dėl aplinkkelio dangos bėdų buvo žinomos dar iki jo priėmimo naudoti. 

Susisiekimo ministerijos teigimu, prieš trejus metus nutiestas kelias vietomis įdubęs apie 1 metrą. Pagrindinė kelio dangos sėdimo priežastis – po juo esantis 5 metrų durpių sluoksnis.

E. Skrodenis: aplinkkelio bėdos buvo žinomos

Pasak E. Skrodenio, apie aplinkkelio dangos problemas jam tapo žinoma 2015 metais, tapus laikinuoju Kelių direkcijos vadovu.

„Mes kreipėmės į specialią įrangą turintį Transporto ir kelių tyrimo institutą, kurio specialistai vietoje įvertino esamą padėtį. Vėliau direkcijoje vyko susitikimai su rangovo ir techninio prižiūrėtojo atstovais, kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją“, – BNS sakė Kelių direkcijai 2015 metais vadovavęs E. Skrodenis.

Panemunės aplinkkelį projektavo bendrovė „Kelprojektas“, statė Latvijos ir Lietuvos kelių ir tiltų statybos bendrovės „Latvijas tilti“ bei „Kauno keliai“, o techninę priežiūrą atliko bendrovės „Kelvista“, „Taem“ ir „TEC Infrastructure“ (buvęs Tiltų ekspertų centras). Anot E. Skrodenio, rangovai ėmėsi veiksmų stabilizuoti kelio dangą – išliejo papildomą asfalto sluoksnį, diegė kitas priemones.

„Taip pat priduodant kelią buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl stebėsenos priemonių įrengimo. Nustačius, kad kelio danga deformuojasi toliau, turėjo būti imtasi papildomų priemonių. Buvo įrengti visi prietaisai ir užtikrinta stebėsena, kad matytųsi, kas ten vyksta“, – aiškino E. Skrodenis.

Pasak jo, priimant aplinkkelį tikriausiai buvo įvertinta ir tai, kad bet kuriuo atveju statybos darbams galioja penkerių metų garantija, o paslėptiems darbams, kuriems tikriausiai galima priskirti ir problemas dėl durpių – dešimties metų garantija. Tyčia blogai atliktiems darbams taikoma 20 metų garantija.

E. Skrodenio teigimu, iš pradžių atrodė, kad kelio danga stabilizavosi, vėliau buvo užfiksuotas nedidelis nusėdimas arčiau tilto esančioje dalyje. Jis nesiėmė vertinti, kodėl apie broką prabilta tik dabar, tačiau neatmetė galimybės, jog tai gali būti susiję su tuo, jog kelias iki šiol nebuvo naudojamas.

„Dabar reikia imtis realių priemonių ir arba kelią tvarkyti iš esmės, arba žiūrėti, kas padarė klaidą, kad šis kelias sėda. Pagrindinė problema, kad nebuvo geologinių tyrimų metu nustatyti po apačia esantys silpni gruntai, durpės“, – sakė buvęs Kelių direkcijos vadovas.

Jis pabrėžė, kad Panemunės aplinkkelio klausimą direkcijoje koordinavo buvęs jo pavaduotojas Pranas Tekorius bei buvęs Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėjas Saulius Rulys. Abu jie BNS antradienį sakė šiuo metu esantys išvykę iš Lietuvos, todėl nuo platesnių komentarų susilaikė.

„Sunku dabar viską prisiminti, daug žmonių jau yra išėję iš Kelių direkcijos (...) Bent jau aš tikrai nebuvau (darbų priėmimo – BNS) komisijoje, sunku atgaminti, kas tuos darbus priiminėjo“, – BNS tvirtino dabar „Kauno tiltuose“ dirbantis P. Tekorius. 

„Panevėžio keliuose“ dirbantis S. Rulys BNS sakė, kad galės pakomentuoti maždaug po dviejų savaičių, kai grįš į Lietuvą.

„Latvijas tilti“ atstovė: Kelių direkcija žinojo apie situaciją aplinkkelyje 

Pasak Latvijos kapitalo bendrovės „Latvijas tilti“ Vilniaus filialo vadovės Reginos Barkauskienės, įmonė buvo pagrindinė projekto rangovė, tačiau kelių netiesė - buvo atsakinga už tilto ir estakados statybas.

„Problemas mes matome ir kiekviena šalis turi atsakyti už tai, už ką ji yra atsakinga. Pagrindinis partneris buvo „Latvijas tilti“, buvome pasidalinę: mūsų darbai buvo tilto per Nemuną statyba ir estakadinės dalies statyba. Tiesiog kiekviena įmonė darė tai, ką moka geriausiai. „Latvijas tilti“ kelių nestato. Su tiltais ten tokios problemos, kaip parašyta ekspertizėje, kad jos lengvai pataisomos ir tilto techninė būklė yra gera“, – BNS teigė R. Barkauskienė.

Pasak jos, Kelių direkcija apie situaciją aplinkkelyje žinojo priimdama baigtą statyti objektą.

„Visa situacija buvo žinoma prieš objekto pridavimą eksploatacijai. Buvo rašyta daugybė raštų, prieš objekto pridavimą buvo pasirašytas keturšalis susitarimas tarp visų projekto statybos dalyvių ir šita situacija anksčiau ar vėliau turėjo ateiti. Tik labai gaila, kad ji atėjo tada, kai jau yra kažkoks spaudimas, kad kitais metais turėtų būti atidarytas tas kelias“, - sakė R. Barkauskienė.

Anot jos, bendrovė kol kas nenusprendė, kokių veiksmų imsis.

„Aš dabar susipažįstu su šita medžiaga, kuri yra pateikta ir daugiau komentuoti nenoriu. Tuo labiau, kad duotos dvi savaitės susipažinti, mes tik pradėjome žiūrėti. Buvo susitikimas ir pasiūlytos dvi savaitės, bet rangovas gali pasiūlyti kažkokį kitą laikotarpį. Bet dabar iš to, ką mačiau viešoje erdvėje, suprantu, kad klausimas, ar turime pasirinkimą“, - BNS sakė R. Barkauskienė.

„Kauno keliai“ ir „Kelprojektas“ situacijos BNS nekomentavo.

Aplinkkelis kol kas nenaudojamas

26,25 mln. eurų kainavęs Panemunės aplinkkelis pasienyje su Karaliaučiaus sritimi iki šiol yra nenaudojamas. Dabar aplinkkeliu naudojasi tik pasienio tarnybos, o eismą visiems planuota atverti, nes Rusija baigia statyti tiltą savo pusėje. Rusija darbus savo pusėje turėtų atlikti iki kitų metų pavasario, iki to laiko direkcija ketina atlikti korekcinius darbus, kad keliu būtų galima naudotis.

Kelių direkcijos ekspertai nustatė, kad kelio ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški kelio sankasos deformacija, skaičiuojama, kad neatlikus remonto darbų per artimiausius 10 metų kelias nusės dar 12,5 centimetro.

Laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas BNS anksčiau sakė, kad šiuo metu kelio sankasos stabilumui grėsmės nėra, tačiau tolesnės ilgalaikės dangos deformacijos yra neišvengiamos.

„Buvo ignoruota aplinkybė, kad yra silpnas gruntas, buvo nuspręsta leisti statybas ir dabar turime tokias pasekmes. Projektuotoja bendrovė „Kelprojektas“ geologinius tyrinėjimus atliko dar 2002 metais, bet jie buvo žvalgomieji, neišsamūs, (...) pirminė jų ataskaita parodė, kad toje vietoje durpių yra apie 1,5 metro, bet dabar nustatėme, kad durpių gylis yra 5 ar net daugiau metrų“, – aiškino V. Andrejevas.

Birželio pabaigoje Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija pristatė 33 valstybinės reikšmės kelių kokybės audito rezultatus, nustatyta, kad 29 iš tirtų kelių yra nekokybiški. R. Masiulis tuomet sakė, kad dėl blogai nutiestų kelių valstybė galėjo patirti 16 mln. eurų žalą.

Vasario pradžioje pristatyto pirmojo kelių kokybės audito rezultatai parodė, kad 9 iš 10-ties tirtų kelių yra nekokybiški, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode