Festivalis




V. Ąžuolas: „Svarbu kurti gerovę savo krašte“

„Siekiu teigiamų pokyčių, kad gyvenimas gerėtų. Žinoma, atstovaujant savo rinkėjams, pirmiausia būtina išlaikyti regioniškumą“, – teigia pirmąją kadenciją sėkmingai baigęs LR Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ atstovas Valius Ąžuolas. Trečią kartą į Seimą kandidatuojantis politikas pagrindinį dėmesį skiria regionams, tačiau nepamiršta ir visos valstybės problemų. Galimai būsimoje kadencijoje V. Ąžuolas tikisi įgyvendinti jau duotus pažadus kraštiečiams, o valstybės lygiu – suvaldyti emigraciją. „Vieni pagrindinių darbų ir buvo – keisti emigracijos procesą, kad mažiau lietuvių išvyktų, o daugiau parvyktų“, – sako „valstiečių“ kandidatas vienmandatėje Žemaitijos šiaurinėje (Nr. 39)  apygardoje.

 

V. Ąžuolas pirmą kartą kandidatuodamas į Seimą rinkimuose liko trečias, praėjusius rinkimus laimėjo, o šiemet ir vėl tikisi kraštiečių palaikymo.

 

Kur ir kokioje šeimoje gimėte? Kur mokėtės, kokį išsilavinimą įgijote? Papasakokite apie dabartinę šeimą.

Gimiau 1979 m. Akmenės rajone, Kruopių miestelyje, mokytojos Danutės ir inžinieriaus Algio šeimoje. Abu tėvai turėjo aukštuosius išsilavinimus. Baigęs tuometinę Kruopių vidurinę mokyklą, Aleksandro Stulginskio universitete (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) įgijau agronomijos bakalaurą bei agroekologijos magistro laipsnį.

Jau 18 metų gyvenu santuokoje. Žmona – Sandra, vaikai – Ignas, Marta ir Arnas.

Nuo kada dalyvaujate politikoje? Kas į ją patraukė?

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje“ esu daugiau kaip 10 metų, tačiau politikoje dalyvauju daug seniau. Penkerius metus dirbau Akmenės rajono savivaldybės taryboje, Švietimo komitete. Vieną kadenciją – Seimo nariu.

Mama, mokytoja, išmokė mane, kad norint kažką pakeisti, reikia pradėti nuo savęs. Gyvenime reikia ieškoti sprendimų, o ne tik priežasčių, dėl ko kažkas nepadaryta.

Politikoje, kaip ir gyvenime – turim galvoti kuo patys galim prisidėti, kad gyvenimas keistųsi į gerą.

Ne pirmą kartą kandidatuojate į Seimą. Koks požiūris, turint jau vienos kadencijos Seimo nario patirtį?

Kandidatuoju į Seimą trečią kartą: pirmąjį likau trečias, praėjusius rinkimus – laimėjau. O dabar taip pat tikiuosi kraštiečių palaikymo, kad galėčiau tęsti pradėtus darbus.

Visuomet siekiu teigiamų pokyčių, tiek dirbdamas tarybos nariu, tiek šios kadencijos metu stengiausi, kad gyvenimas gerėtų. Žinoma, atstovaujant savo rinkėjams, pirmiausia būtina išlaikyti regioniškumą. Labai svarbu kurti gerovę savo krašte, tačiau nemažiau svarbūs ir visai šaliai priimami įstatymai, kurie keičia visą valstybę.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte atėjęs į Seimą, ir ar pasikeitė darbas baigiant kadenciją?

Atėjus į Seimą, stebino nuolatinė partijų tarpusavio kova, dažnai neargumentuota kritika valdančiųjų atžvilgiu. Pirmosiomis darbo dienomis senųjų partijų atstovai stebėjosi mumis, kodėl panašiai nesielgiam, o norim dirbti. Jei sprendimai tinkami, geri ir Lietuvai naudingi, kodėl reiktų jiems nepritarti ir prieštarauti? Žinoma, kai ką pavyko pakeisti, o labiausiai gaila, kad geros idėjos ir teigiami sprendimai palikdavo nepriimti, pritrūkdavo jiems balsų, kaip, pavyzdžiui, švietimo klausimas, kad uždarant mokyklas būtų atsižvelgiama į bendruomenės nuomonę. Tąkart opozicija ištraukė korteles. Kitas klausimas, kai opozicija nepritarė, buvo dėl antstolių pajamų deklaravimo. Tačiau labiausiai nustebino jų pasipriešinimas, kai buvo svarstomas klausimas dėl bankų – kad šie daugiau prisidėtų prie valstybės gerovės. Tai matydamas, supranti, iš kur krizės laikotarpiu uždirbdavo bankai, bet ne paprasti žmonės.

Mano, kaip Seimo nario, pagrindinis iššūkis – emigracijos suvaldymas. Kodėl turim išvažiuoti ieškoti geresnio gyvenimo kitur, kodėl negalim laimės susikurti čia? Vieni pagrindinių darbų ir buvo – keisti emigracijos procesą, kad mažiau lietuvių išvyktų, o daugiau grįžtų. Džiaugiuosi, kad tą padaryti pavyko ir statistika pasikeitė. Tam reikėjo pakeisti ir priimti ne vieną sprendimą: vaiko pinigai, pirmasis būstas, išmokos, vidutinio darbo užmokesčio didinimas ir kt. Tai priemonės, gerinančios Lietuvos piliečių gyvenimą ir buitį.

Žiūrint į regionines – Akmenės, Mažeikių, Skuodo – problemas, turime suprasti, kad konkurencija reikalinga ne tarpusavyje, o su didesnėmis savivaldybėmis. Gyvenimo sąlygos regionuose neturėtų labai skirtis, būti blogesnės, nei didmiesčių. Juntama, kai didieji miestai, kaip Vilnius, nebeužtikrina vaikams darželių, sunkus patekimas į mokyklas, sunkiai prieinamos kitos viešosios paslaugos, ir dalis jaunų žmonių grįžta į regionus. Mes turime čia didinti paslaugų prieinamumą ir jų kokybę.

Su kokiomis problemomis kaip Seimo narys susiduriate dažniausiai? Ar visais klausimais, kuriais rinkėjai į Jus kreipiasi, galite jiems padėti ar išspręsti?

Kreipusis rinkėjams, nesistengiu parašyti tik raštą ir taip spręsti problemą. Bandau ieškoti būdų kaip padėti operatyviai. Džiaugiuosi, kad per 4 metus pavyko išspręsti ne mažai žmonių bėdų. Tam reikia daug laiko: įsigilinti, ieškoti tos pasekmės priežasčių, aiškintis, ar reikia keisti įstatymus, ar ministro įsakymus, ar tai savivaldos kompetencijoje. Ankstesnis mano darbas savivaldoje, o dabar ir Seime leido įgyti patirtį.

Jei galėtumėte, ką keistumėte politikoje? Kurių sričių ir kokie, Jūsų manymu, pirmiausia turėtų būti koreguojami įstatymai?

Visi turėtume koncentruotis į naudingus sprendimus visai visuomenei, o ne siauroms asmenų grupėms. Žinoma, turime būti savo valstybės patriotai, kas naudinga Lietuvai, kraštui, regionui, miestui, kaimui.

Įstatymo korekcijos ateina iš gyvenimo, kai kreipiasi žmonės. Mes turim žiūrėti į gerai gyvenančias šalis – Airiją, Skandinaviją ir kitas – pasimokyti iš jų sprendimų. Tik reikia nepamiršti ir savo krašto specifikos. Jei kalbam apie Suomijos švietimą, turim nepamiršti, kiek metų jie tą sistemą kūrė, o be to, pas juos orientuojamasi į bendruomeniškumą, kas mūsų valstybėje dažniausiai pamirštama. Jei stipri bendruomenė, visos sritys bus stiprios. Įstatymai turi būti palankūs bendruomenėms, kad joms būtų suteikta daugiau galių, kad jiems aktualius klausimus galėtų spręsti patys žmonės.

Koks esate asmeniniame gyvenime: kokie pomėgiai, laisvalaikis?

Mano specialybė – žemdirbys. Nuo 18 metų pradėjau ūkininkauti, kūriau savo verslą. Tiek darbas, tiek pomėgis, tiek hobis – susiję. Pasivaikščiojimas lauke, buvimas gamtoje, sportas, praleidimas su šeima – tai svarbiausios vertybės.

Ką labiausiai vertinate žmonėse?

Bendruomeniškumą, kai žmogus nori visur dalyvauti, eiti, būti. Kaip pavyzdys, mokykla, kultūra, biblioteka, seniūnija. Kuo žmonės aktyvesni, tuo daugiau sričių galima pakeisti ir koreguoti, nes vienas nieko nenuveiksi.

Jūsų kredo?

Jeigu norime kažką pakeisti, visuomet pradėkime nuo savęs J

 

Nuotraukos iš asmeninio archyvo:

1. V. Ąžuolas su sūnumi.

2. Darbas LR Seime, diskusijos su kolegomis. 2019 m.

 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. P20-04



Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode