Parama




Tarša įtariama Mažeikių rajono įmonė

 


 

Mažeikių rajono biodegalų gamybos įmonė „Rapsoila“ teigia bendradarbiaujanti su teisėsauga dėl įtariamos taršos, tačiau sako, kad Aplinkos apsaugos departamentas klaidina visuomenę.

„Norime pabrėžti, kad Aplinkos apsaugos departamento išplatinta informacija dėl galimo taršos atvejo klaidina visuomenę. Bendrovė kaltinama, kad į upelį reguliariai yra išleidžiamos nuotekos. Norime patikslinti, kad tai įmonė reguliariai išleidžia lietaus nuotekas“, – rašoma išplatintame pranešime.

Įmonė teigia, kad 2018-2021 metais joje buvo atlikta 14 patikrinimų – 13-oje iš jų nebuvo nustatyta, jog nuotekos viršijo taršos normatyvus.

„Tik vienas kovo mėnesio patikrinimo rezultatas viršijo normą. Gavus šiuos tyrimų rezultatus, įmonė planuoja atlikti pakartotinį tyrimą ir imtis veiksmų“, – teigia „Rapsoila“.

Ji taip pat teigia bendradarbiaujanti su teisėsaugos institucijomis ir suteikianti joms visą reikalingą informaciją.

Aplinkos apsaugos departamentas pernai kreipėsi į teisėsaugą, kuri pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sistemingo aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, kuriuo galėjo būti padaryta didelė žala. 

Tyrime įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

Anot departamento, trečiadienį įmonėje aplinkosaugininkai ir Šiaulių apskrities policijos pareigūnai atliko kratas. Jų metu buvo įvertinta įmonės nuotekų tvarkymo sistema bei įranga, paimti nuotekų mėginiai ir dokumentai, turintys reikšmės tyrimui. 

Manoma, kad iš rapsų išgautų riebalinių rūgščių metilo esterio gamyba užsiimanti įmonė nuotekas į aplinką išleido per 2018 ir 2019 metus. Iš viso išleistų nevalytų nuotekų kiekis prilygtų 300 traukinio cisternų. 

Departamento teigimu, tai, kad neatitinka išgaunamo požeminio vandens ir nuotekų kiekis, aplinkosaugininkai nustatė pernai rugsėjį atlikto neplaninio patikrinimo metu. 

„Šį faktą įmonė paaiškino, kad susidariusių nuotekų kiekį lemia biodyzelino gamybos pajėgumai, taip pat panaudotų žaliavų kokybiniai rodikliai, o vanduo naudojamas ne gamyboje. Dėl to susidariusių nuotekų kiekio svyravimai nesutampa su išgaunamo požeminio vandens kiekiu“, – teigia aplinkosaugininkai. 

Toliau tęsiant tyrimą ir analizuojant duomenis, padaryta prielaida, kad įmonė per 2018 ir 2019 metus, neveikiant gamybinių ar buitinių nuotekų valymo įrenginiams, per Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytą išleistuvą, nesilaikydama leidime nustatytų sąlygų, išleido nevalytas nuotekas.

Pasak aplinkosaugininkų, įmonė galėjo į aplinką išleisti beveik 12,2 tūkst. kubinių metrų gamybinių ir daugiau kaip 6,6 tūkst. kubinių metrų buitinių atliekų. Taip pat įmonė nurodytu laikotarpiu galėjo nesumokėti apie 80 tūkst. eurų mokesčių. 

„Rapsoila“ sako, kad yra kaltinama tuo, jog į nuotekų sistemą išleidžia mažiau vandens, tad galimai gamybinės nuotekos patenka į aplinką. Įmonė tai neigia.

„Norime pabrėžti, kad per metus bendrovė sunaudoja 16 tūkst. kubinių metrų vandens, iš jų 5 tūkst. kubinių metrų netaršių nuotekų utilizuojama pagal sutartį su „Orlen Lietuva“ o likęs kiekis – 11 tūkst. kubinių metrų – panaudojamas gamyboje, todėl Aplinkos apsaugos departamento direktorės Olgos Vėbrienės komentaras teiginys, esą 300 traukinio cisternų nevalytų atliekų patenka į aplinką yra iš esmės klaidingas“, – rašoma pranešime.

Jame įmonė sako besilaikanti tvarios veiklos ir skaidrumo principų.

„Esame pasirengę atsakyti į visus visuomenės ir teisėsaugos klausimus. „Rapsoila“ kviečia neskubėti vertinti O. Vėbrienės išsakytų komentarų viešojoje erdvėje“, – teigia bendrovė.

Anot jos, O. Vėbrienė feisbuke patalpinusi nuotrauką su žalios spalvos skysčiu upelyje, taip kurdama įspūdį, kad tai teršalai iš gamyklos, tačiau nuotraukoje užfiksuotas aplinkosaugininkų naudojamas netaršus skystis, pilamas į vandenį, siekiant nustatyti vandens tėkmę iš gamyklos į aplinką.

Budas.lt archyvo nuotr.

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

 

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode