Parama dėkojame




Sprogimas

Popiežius: Ar išmokėme šlovinti Dievą?

 

Popiežius Pranciškus pirmadienį rytmetinių Mišių homilijoje paragino kunigus, - jo aukotose Mišiose Šv. Mortos namų koplyčioje dalyvavo būrys neseniai paskirtų klebonų - daugiau dėmesio skirti Dievo šlovinimo mokymui tarp tikinčiųjų; mokyti ne tik melstis, giedoti, garbinti, bet šlovinti. Šventasis Tėvas Mišių homilijoje rėmėsi Žodžio liturgijos pirmuoju skaitiniu iš Karalių knygos (1 Kar 8, 1–7. 9–13), pasakojančiu apie karaliaus Saliamono vadovautą iškilmę, perkeliant Viešpaties Sandoros Skrynią į ką tik baigtos įrengti šventovės Jeruzalėje vidinę patalpą, pavadintą „Šventųjų Šventąja“.

Sandoros skryniai perkelti reikėjo lipti aukštyn, o tai kitoks ėjimas negu lygumoje ir kartais būna nelengvas. Dievo tauta lydėjo Sandoros skrynios perkėlimą su visa savo praeitimi ir atmintimi: jos išrinkimo atmintimi. Sandoros skrynioje buvo dvi akmeninės plokštės, kurias Dievas padavė Mozei sudarydamas su izraelitais Sandorą. Jose nebuvo „barokinių“ priesakų, kaip tų, kurių Dievo tautą išmokė Rašto aiškintojai, o dvi „plikos plokštės“; Tai „plika Sandora“ su dviem įsakymais: „aš tave myliu“, „tu mane myli“. Tai du įsakymai, kurių pirmasis: mylėk Dievą, o antrasis – mylėk artimą.

Sandoros Skrynia buvo atnešta į šventovę ir kai tik išėjo ją nešę kunigai, šventovę pripildė Viešpaties šlovės debesis. Dievo tauta šlovino atnašavimais pakeliui į šventovę, tyla, nusižeminimu. Dažnai susimąstau, kodėl mes neišmokome savo tautos šlovinti: taip, ją išmokome melstis, giedoti, garbinti, tačiau šlovinti!...

Šlovinimo malda pažemina nepažemindama! Šlovinimo nusižeminimas sutaurina ir sukilnina. Todėl šiandien, kai čia tiek daug naujai paskirtų klebonų, pasinaudosiu proga paraginti: išmokykite tautą šlovinti tyloje, - sakė popiežius ir ragino jau dabar mokytis to, ką darysime Danguje: šlovinti.

Tačiau tai galėsime pasiekti tik jei bus gyva atmintis, kad buvom išrinkti, jei mūsų širdyje bus gyvas pažadas, verčiantis žengti pirmyn, nešti Sandorą ne tik rankomis, bet ir širdyje. Ir eiti pirmyn, nepaisant kelio sunkumų, kopti į viršų, eiti šlovinimo link.

Pasak popiežiaus, Dievo šlovės akivaizdoje trūksta žodžių, nežinia ką sakyti. Taip pat rytdienos Mišių liturgijoje, sakė popiežius, pasakojama kaip Saliamonas, visos tautos akivaizdoje iškėlęs rankas į dangų meldžiasi, tačiau įstengia pasakyti tik du žodžius: „Išklausyk ir atleisk!“. Taip pat mes, baigė popiežius, šlovinkime tyloje atmindami visą savo praeitį, kad galėtume prašyti: „Išklausyk ir atleisk!“

Mums bus naudinga, jei šiandien paskirsime šiek tiek laiko maldai, joje atminsime šią mūsų kelionę, visas patirtas malones, mūsų išrinkimą, Dievo pažadą, Viešpaties Sandorą ir stengsimės kopti aukštyn, link šlovinimo, kad nuolankiai šlovindami galėtume ištarti šią labai paprastą maldą: „Išklausyk ir atleisk!“. (Vatikano radijas)  

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode