Rugsėjo 24 d. popiežius Pranciškus tęsia savo baltiškąjį vizitą, lankydamasis Latvijoje. Rygoje popiežius susitiks su prezidentu Raimondu Vējoniu, kalbės valdžios bei visuomenės atstovams, diplomatinio korpuso nariams. Pagerbs latvių didvyrius prie Laisvės paminklo, esančio miesto centre. Prieš išvykdamas į Agluoną, kur aukos Mišias, popiežius Rygos liuteronų katedroje dalyvaus ekumeniniame susitikime. Kaip žinome, Latvijoje gausiausia krikščionių bendruomenė yra liuteronai – jie sudaro beveik pusę visų Kristaus išpažinėjų bendruomenės. Katalikų ir ortodoksų gretos mažesnės – jų yra po 26 proc.
Atgimimo ir Baltijos kelio laikais daug daugiau dėmesio skyrėme trijų Baltijos valstybių gyvenimui. Šiandien ne vienas tikriausiai pasakytume, jog nedaug žinome, kuo gyvena latviai, o juo labiau – Latvijos katalikai. Pasirengimas popiežiaus vizitui ir jo išgyvenimas jau suartino mūsų šalis. Ar šie ryšiai toliau stiprės – pamatysime.
Iššūkiai ir viltys
„Popiežius Pranciškus, švelnus ir stiprus Kristaus liudininkas, giliai susirūpinęs visų krikščionių ir visų geros valios vyrų bei moterų ugdytojas, atvyksta, kad prakalbintų mūsų širdis“, – skaitome vyskupų laiške Latvijos žmonėms, ruošiantis vizitui. Ko konkrečiai Latvijos katalikų ganytojai tikisi iš šio įvykio? Kokių svarbių brandumo žingsnių laukia?
„Svarbiausios viltys yra dvi, – sako Ingrida Lisenkova, Popiežiaus vizito Latvijoje komunikacijos koordinatorė. – Šiais metais Latvija, kaip ir ne viena kita Europos valstybė, švenčia savo nepriklausomybės šimtmetį. Tad pirmoji viltis yra susijusi su didesniu Latvijos matomumu pasauliniu lygmeniu. Be to, norima sužadinti pačių Latvijos gyventojų susidomėjimą Latvijos istorija bei Katalikų Bažnyčios vaidmeniu joje. Tikimės, kad bent kai kurie su Bažnyčia susiję, stereotipai išnyks.“
Kitas svarbus lūkestis – popiežiaus priartinimas. Norima auginti žmonių suvokimą, kad Šventasis Tėvas „nėra tolimas personažas gyvenantis kažkur Romoje, o Petro įpėdinis, Ganytojas ir Tėvas! Pavedame jį Dievui asmeninėje ir bendruomenės maldoje, jis minimas šv. Mišiose, tačiau dabar galėsime sutikti jį asmeniškai. Tai bus tarsi šeimos malda!“
Popiežius yra visus katalikus jungiantis „elementas“, tačiau jis gali tapti elementu, jungiančiu visus krikščionis.
Kitas svarbus akcentas – ekumeninio dialogo stiprinimas. Pasak I. Lisenkovos, tai itin svarbi tema šiandien: „Popiežius yra visus katalikus jungiantis „elementas“, tačiau jis gali tapti elementu, jungiančiu visus krikščionis.“
Be abejo, popiežiaus vizitas visada sustiprina katalikų bendruomenę. Jei yra nusiteikimo, gali teigiamai paveikti visą visuomenę. Latvijos vyskupai tikisi, kad Pranciškaus vizitas padės latviams dabarties iššūkių akivaizdoje. „Pagrindiniai iššūkiai yra individualizmas, demografinis nuosmukis, vartotojiškas mentalitetas ir globalizacija, dėl ko Latvija praranda savo gyventojus“, – sako Ingrida Lisenkova. Latviai – ne išimtis, tampa ekonominiais migrantais, svetur ieškodami geresnio gyvenimo ir darbo sąlygų. Šalies katalikams kelia nerimą gender ideologija, lėta ekonominė plėtra, korupcija. „Nors vidutinis darbo užmokestis auga, daugybė socialinių grupių gyvena skurde arba ties skurdo riba: tai – pensininkai, gausesnės šeimos, vieniši žmonės.“
Lietuvoje, nors ir nedideliu mastu, tačiau nusistovėjo pabėgėlių priėmimo ir integravimo tvarka bei kultūra. Auga sąmoningumas. Džiugu, kad vis geriau pažįstama už migracijos reiškinio stovinti tikrovė. Žiauri ir galinga. Kaip Latvijos katalikai reaguoja į Pranciškaus kvietimą – protingai ir apgalvotai – tačiau vis dėlto atverti valstybių sienas migrantams ir karo pabėgėliams?
„Tai sunkus klausimas, – sako Ingrida. – Mes kaip visuomenė esame patyrę stiprią migracijos bangą sovietmečiu. Tuo metu migracija buvo tikslingai nukreipta politika, siekiant sunaikinti latvių tautą. Tad istoriniu požiūriu imigracija visuomenėje yra vertinama neigiamai.“
Pašnekovė nenutyli, kad patys migrantai tikisi kur kas geresnių gyvenimo standartų, nei Latvija gali pasiūlyti, būdama ganėtinai neturtinga. „Tokioje situacijoje, kai pensininkas gauna mažiau pinigų nei kai kurie imigrantai, visuomenėje juntamas nemažas priešiškumas, kyla karštos diskusijos. Mūsų vyskupai pabrėžia, kad imigracija neturėtų būti skatinama.“
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Rygos arkivyskupas Zbigņevas Stankevičius yra išreiškęs įsitikinimą, kad Latvijai Dievo plane yra patikėta ypatinga misija. Kokia ji? „Mūsų valstybėje galima pamatyti tikrą vienybę įvairovėje – sako arkivyskupas. O pasaulyje, kur matome tiek nedaug tolerancijos, Latvija gali tapti pozityviu pavyzdžiu.“
Benediktas XVI paskyrė Zbigņevą Stankevičių Rygos arkivyskupu metropolitu 2010 m. birželį. Vyskupo šventimus jis priėmė iš kardinolo Janio Pujato, dalyvaujant nuncijui arkivyskupui Luigi Bonazzi ir arkivyskupui Lenkijos primui Józefui Kowalczykui. Kadangi dabartinė vyskupo sosto vieta – Šv. Jokūbo katedra, buvo pernelyg maža, ceremonija vyko Rygos evangelikų liuteronų katedroje, kuri iki reformos priklausė katalikams. Dabartinis Rygos arkivyskupas yra ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos narys.
Pastarosiomis dienomis pasaulyje itin sustiprėjo grupės, labai kritiškai vertinančios dabartinį pontifikatą. Esame liudininkai įtampos tam tikruose sluoksniuose, kai kurių vertinimu, galinčios sužadinti netgi skilimą. Kaip Latvijos katalikai išgyvena šią situaciją?
Dauguma tikinčiųjų ir pasaulietinė visuomenė popiežių Pranciškų laiko simpatišku žmogumi. Jie vertina jo paprastumą, atvirumą, prieinamumą, temas, kurias liečia, klausimus, kuriuos kelia.
„Yra keletas kunigų ir pasauliečių, kurie atvirai kritikuoja popiežių Pranciškų, – pripažįsta pašnekovė. – Tačiau didžioji dauguma tikinčiųjų ir pasaulietinė visuomenė popiežių Pranciškų laiko simpatišku žmogumi. Jie vertina jo paprastumą, atvirumą, prieinamumą, temas, kurias liečia, klausimus, kuriuos kelia.“
Kunigas Peteris Skudra, Marijos radijo Latvijoje vadovas, sako, kad nors „Latvijos žiniasklaidoje buvo pasirodę keletas straipsnių apie įvykius JAV ir kritiką popiežiui, tačiau tarp katalikų rimtų diskusijų šiomis temomis nevyksta, būgštavimo dėl Bažnyčios vienybės nejuntama“. Latvijos katalikai, anot kun. Skudros, yra ganėtinai konservatyvūs ir nėra labai susidomėję Bažnyčios gyvenimu kitose šalyse.
Beje, ir popiežiaus mintys žmones pasiekia labiausiai per žiniasklaidą, jos nėra intensyviai aptariamos. Turint omenyje, kad Bažnyčia Latvijoje yra negausi, joks Vatikano dokumentas nėra išverčiamas vos jam pasirodžius.
Jaunimas valstybėje ir Bažnyčioje
Jaunimo emigracijos situacija šiandien Latvijoje kur kas geresnė nei prieš keletą metų, tačiau vis dar nemažai jaunų žmonių nusprendžia išvykti iš šalies. Priežasčių tam yra įvairių: studijos, darbas, šeimos situacija. Dauguma jų nebegrįžta dėl geresnių gyvenimo sąlygų, darbo galimybių, partnerio, kurį sutiko užsienyje.
„Mūsų vyriausybė parengė emigrantų susigrąžinimo programą, žmonėms, kurie norėtų ir kurie grįžta po ilgo buvimo svetur. Deja, kol kas programa nesulaukė žymesnio atgarsio, nėra labai veiksminga“, – sako I. Lisenkova. Vyskupai remia jaunų žmonių studijas užsienyje, parūpindami jiems stipendijas, tačiau kartu visada kviečia grįžti dirbti Latvijoje.
Jaunimo sielovados situacija mažesnėse gyvenvietėse labai skiriasi nuo tos, į kurią patenkama Rygoje ar kituose didesniuose miestuose. „Didesni miestai gali pasiūlyti turtingesnę puokštę katalikiškos veiklos, tad dauguma jaunų žmonių iki kaklo pasineria į jaunimo tarnystę. Jiems tai labai gyvybinga patirtis, jų tikėjimas gana asmeninis“, – sako Velta Skolmeisterė iš Vidzemės Jaunimo centro. Į didesnius miestus studijuoti ar dirbti atvykstančiam jaunimui tenka įdėti nemažai pastangų, kol randa savo vietą Bažnyčioje ir sugeba prisitaikyti prie greitesnio gyvenimo ritmo.
Mažesnių vietovių gyventojai neretai jaučiasi vieniši Bažnyčioje. Anot jaunimo centro vadovės, jiems trūksta bendraamžių, tikėjimas labai dažnai jiems yra tiesiog tradicijos dalis. Nepaisant to, jaunimas Latvijoje yra atviras visam Bažnyčioje randamam turtingumui: tiek charizmatinėms praktikoms – tokioms kaip šlovinimo muzika, užtarimo malda ir pan., tiek ir tradiciškesnėms maldos formoms.
Jauno latvio kataliko tapatybė tikriausiai nedaug kuo skiriasi nuo daugumos katalikų bendraamžių Europoje, mano Ingrida Lesenkova. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad aktyvių katalikų procentas Latvijoje yra išties labai mažas. „Ryšiai tarp jaunų žmonių neretai yra kur kas glaudesni ir draugystė tampa labai svarbus veiksnys, motyvuojantis dalyvauti Bažnyčios renginiuose.“
Latvijoje veikia nemažai įvairių organizacijų, suteikiančių galimybių jaunimui įsitraukti į veiklą ir ugdymosi programas. Pavyzdžiui, Vidzemės jaunimo centras organizuoja lyderystės seminarus ir tarptautinius jaunimo festivalius. „Oasis“ jaunimo stovyklos suteikia galimybę stiprinti jaunų žmonių ryšį su Dievu ir užmegzti bičiulystę su kitais bendraamžiais. Įvairūs projektai bei organizacijos kviečia vaikinus ir merginas gerai išnaudoti savo talentus. Štai Jaunimo sielovados namuose jauni žmonės kviečiami organizuoti renginius vaikams ir jaunimui, turinčiam ypatingų poreikių.
Šeima ir ugdymas žvelgiant į ateitį
Kaip ir Lietuvoje, dauguma jaunų šeimų gyvesnį ryšį su Bažnyčia atranda per pasiruošimo santuokai kursus. Norintieji vėliau gali rasti sau tinkamą terpę įvairiose šeimos bendruomenėse, dalyvauti tolesnio ugdymo kursuose, maldos grupėse ir pan.
Švietimo situacija gana kukli. Visoje šalyje veikia trys katalikiškos mokyklos, o Rygoje bei Rėzeknės mieste – katalikiškos gimnazijos. Latvių pasididžiavimas – Rygos tarpdiecezinė kunigų seminarija, aptarnaujanti visas keturias vyskupijas ir glaudžiai susijusi su popiežiškuoju Laterano universitetu. Aukštesnysis Religijos mokslų institutas skirtas labiau pasauliečiams, norintiems dirbti mokyklose, sielovadininkais ligoninėse ir kalėjimuose, jungtis į socialinį darbą ar tiesiog praplėsti žinias.
Didžiausias Latvijos katalikų potencialas? Jį dar reikia išjudinti. „Nors aktyvūs katalikai retai kada visiškai pasišvenčia Dievui ir tarnystei, didžiausias tikinčiųjų potencialas yra jų pasiruošimas padėti ir tarnauti“, – įsitikinusi Ingrida.
Apie tai neseniai yra kalbėjęs ir arkivyskupas Zbignevas Stankevičius. Bažnyčia nebegali toliau būti tokia klerikalinė, hierarchinė, o pasauliečiai – „pasyvios avys“. „Mes, katalikai, labai gerai mokame teoriškai spręsti problemas, turime išplėtoję puikų Bažnyčios socialinį mokymą, tačiau praktikoje sugebėjome pasiūlyti vien bėgti iš šio nuodėmingo pasaulio, nieko nedaryti, vien melstis ir kontempliuoti“, – interviu lenkų katalikų žinių agentūrai KAI sakė pašnekovas.
Latvijoje dar neįveikta problema yra komunizmo pėdsakai žmonių mąstysenoje: sugriauta savivertė, iniciatyvumas, skatinamas polinkis dėl nesėkmių iškart kaltinti kitus.
Jis pabrėžė, kad Latvijoje dar neįveikta problema yra komunizmo pėdsakai žmonių mąstysenoje: sugriauta savivertė, iniciatyvumas, skatinamas polinkis dėl nesėkmių iškart kaltinti kitus. „Vergo mąstysena“ vis dar yra rimta problema. Su ją turime dorotis ne tik visuomenės gyvenimo sferoje, bet ir dvasiniame gyvenime“, – sakė arkivyskupas.
Kaip matome, latvių, kaip ir lietuvių, laukia išties rimti namų darbai. Pirmas svarbus žingsnis – padarytas: įvardinta silpna vieta ir siekiamas tikslas. Išeiti iš aukos pozicijos į laisvo žmogaus būtį labiausiai reikia mums patiems, mažų šalių gyventojams. Tačiau savo pastangomis įliesime mažą lašą į pasaulio vandenyną. Ir dėl to bus visiems geriau.
