Toliau pelnu laikome tai, kas grasina mūsų išgyvenimui

„Šiandieniniai ženklai nėra geri. Investicijos į iškastinį kurą toliau auga, nors mokslininkai mums sako, kad iškastinis kuras turi likti po žeme“, – sakė popiežius Pranciškus, kuris gegužės 27 dienos vakare atvyko į Popiežiškosios mokslų akademijos būstinėje vykusią konferenciją apie klimato kaitą, naujausius mokslinius duomenis ir politiką. Kol dar ne per vėlu, reikia bendro plano, kuris suderintų klimato mokslą su naujomis švarios energijos technologijomis ir, ypač, žmogaus orumo etika.

Pranešimus šioje Akademijos konferencijoje skaitė klimatologas iš Kolumbijos universiteto (JAV) Jamesas R. Hansenas, saulės energijos ekonomikos profesorius Christianas Breyeras iš Lappeenranta universiteto (Suomija), mažai anglies dioksido išskiriančios energijos sistemų ekspertas Jimas Williamsas iš San Fransisko universiteto (JAV), taip pat garsus ekonomistas amerikietis Dr. Jeffrey Sachsas, šiuo metu vadovaujantis Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi sprendimų tinklui (UNSDSN). Kadangi šios temos labai glaudžiai siejasi su popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato sì“, jos principus trumpai pristatė kardinolas Oskaras Rodriguezas Maradiaga.

Konferencijoje dalyvavo Finansų ministrų koalicijos dėl klimato kaitos nariai. Ši koalicija sukurta šių metų balandžio mėnesį, jai šiuo metu priklauso maždaug trijų dešimčių valstybių finansų ministrai, įsipareigoję prisidėti prie tvaraus vystymosi ir klimato kaitos iššūkių mokesčių politika ir valstybės finansų srautais. Koalicijos uždavinius pristatė Čilės finansų ministras Felipe Larraínas. Tarp konferencijos dalyvių taip pat buvo JT generalinės asamblėjos pirmininkė Maria Fernanda Espinosa.

Popiežius pasveikino visus konferencijos dalyvius, kurie, pasak jo, atvyko nagrinėti „svarbios žmonijai ir visai kūrinijai temos“. Svarbios ne teorijoje, o praktikoje – žmonijos gerovė ir net išgyvenimas priklauso nuo to, kaip bus įgyvendinami dviejų fundamentalių 2015 metų susitarimų, JT Tvaraus vystymosi programos ir Paryžiaus klimato konferencijos užsibrėžti tikslai.

Deja, šiandien „atrodo, kad pelnams ir finansiniams praradimams yra skiriama daugiau dėmesio, nei gyvenimams ir mirtims, o įmonės vertė yra pirmesnė už nepamatuojamą žmonijos vertę“, – pažymėjo popiežius, pasak kurio ši krizė gimė iš „moralinių sąskaitų“ supainiojimo su „finansinėmis“. Šventasis Tėvas palinkėjo, kad finansų ministrai, savųjų kraštų finansų lyderiai, sugebėtų sustabdyti krizę tol, kol dar turime laiko. Tačiau jo nėra daug. Popiežius pacitavo Tarptautinės energijos agentūros duomenis, jog jau antrus metus iš eilės mažėja investicijos į švarią ir atsinaujinančią energiją, nepaisant jos privalumų.

„Toliau einame senais keliais, nes esame įstrigę savo blogose sąskaitose ir įsitvirtinusių interesų korupcijoje. Toliau laikome ir skaičiuojame kaip pelną tai, kas grasina mūsų pačių išgyvenimui“, – sakė Pranciškus. Jis taip pat paminėjo prieš keliolika dienų paskelbtus duomenis apie aukščiausią iki šiol užregistruotą anglies dioksido lygį atmosferoje, kuris yra viena iš pagrindinių žmogaus sukeltų klimato atšilimo priežasčių.

„Pasaulyje regime karščio, sausros, miškų gaisrų, potvynių ir kitų kraštutinių metereologinių reiškinių bangas, jūros lygio kilimą, ligų atsiradimą ir kitas problemas, kurios yra tik kietas perspėjimas apie kažką daug blogesnio, kuris gali įvykti jei nebus imtasi veiksmų ir imtasi skubiai“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Anot jo, klimatologų ir ekspertų žinia yra aiški – privalome ryžtingai nutraukti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą iki mūsų amžiaus vidurio ir padaryti dar daugiau. Kad mūsų bendrų namų saugumas būtų užtikrintas, anglies dioksido koncentracija turi ženkliai sumažėti. Tai už priimtiną kainą gali būti pasiekta švarios energijos naudojimu ir energetinio efektyvumo gerinimu.

Pranciškus paragino dirbti kartu dėl tokių tikslų: pirma, vertinti tai, kas iš tiesų svarbu, o ne tai, kas nebūtina. Antra, pakoreguoti savo nacionalines ir savo verslų išlaidas, kad nebetęstume mūsų planetą griaunančių veiklų. Trečia, nutraukti globalią priklausomybę nuo iškastinio kuro. Ketvirta, atverti naują švarios ir saugios energijos skyrių, pavyzdžiui, naudojant atsinaujinančius vėjo, saulės ir vandens išteklius. Galiausiai ypač išmintingai  ir atsakingai stengtis, kad mūsų ekonomikos iš tiesų atsilieptų į tikrus žmogiškus poreikius, remtų žmogaus orumą, padėtų vargšams, išlaisvintų iš pinigo stabmeldystės, kuri sukuria tiek daug kančios.

Pasak popiežiaus, finansų ministrai savo vyriausybių įpareigojimu tvarko savo kraštų finansų knygas. Tačiau pirmiausia turime pripažinti didžiąją gyvenimo ir žmogaus orumo „knygą“. Kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet prarasti gyvybę? ( žr. Mk 8, 36). Mums reikia „apskaičiuoti“ kaip išgelbėti pasaulį nuo abejingumo ir pinigo stabmeldystės.

„Tai Jėzus turėjo galvoje, kai mums pasakė, jog palaiminti turintys vargdienio dvasią, nes jų yra dangaus Karalystė“ (žr. Mt 5, 3), – pridūrė popiežius. (RK / Vatican News)

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode