Romas

Budėti ir gyventi Dievo šviesoje (homilija)

 

 

Budėkite<...>. Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mt 24,42.44).Kodėl Jėzussavo klausytojus primygtinai ragino budėti? Jei šeimininkas nebudi, vagis gali išnešti tai, kas buvo uždirbta ir sukaupta. Tačiau jei žmogus nebudi, jis rizikuoja prarastidaugiau už didžiausius turtus – amžinąjį gyvenimą; be to, rizikuoja apgriauti ir savo laikinąjį gyvenimą.Dievo žodis kviečia budėti ir ruoštis Viešpaties atėjimui. Per Adventą lauksime ne pasaulio pabaigos, bet Jėzaus atėjimo į mūsų gyvenimą.

 

Pirmasis žingsnis, kurį turime žengti, – tai budėti. Apaštalas Paulius ragina: „Išmušė valanda jums pabusti iš miego“ (Rom 13,11). Kiek daug yra miegančiųjų! Vieni miegaklaidžiodamiinterneto pasaulyje. Kiti miega su alaus ar degtinės buteliu. Treti miega pasinėrę pramogose. Daugelis Adventąpaverčia ne Kristaus laukimo, bet koncertų ir kalėdinių dovanų pirkimo metu. Reklama nekviečia laukti ateinančio Kristaus – kviečia tik pirkti ir linksmintis. Mes esame laisvi rinktis, kas mums yra svarbiau:pramogauti ar tapti geresniais Jėzaus draugais.

Nuolat girdime raginimą mėgautis gyvenimo malonumais:cigaretėmis, alumi,seksu, prabangiu gyvenimu. Reklama skatina mėgautis gyvenimu ir nemąstyti, kuo viskas gali pasibaigti.Šie reklamos balsai nekalba, kad rūkydamas rizikuoji gauti plaučių vėžį, gerdamas – tapti ligoniu ir, galbūt, išmaldos prašančiu nelaimėliu. Mėgaudamasis netvarkingu seksu, gali paniekinti jaunystę ir nesukurti tvirtos santuokos; mėgaudamasis įsigytais turtais, gali tapti savanaudis ir aklassvetimam vargui.

Čia, žemėje, esame tarsi emigrantai, laikinai gyvenantys svetimame krašte, bet nuolat mąstantys apie tėvynę. Ši tėvynė– tai Jėzaus pažadėtas amžinasis gyvenimas Dievo šviesoje. Apaštalas Paulius apie ją kalba: Mes žinome, kad, mūsų žemiškosios padangtės būstui suirus, mūsų laukia Dievo pastatas, ne rankomis statyti amžinieji namai danguje. <...>Mes čia gyvename tikėjimu, o ne regėjimu. Vis dėlto esame gerai nusiteikę ir pasiruošę palikti kūno būstinę ir įsikurti pas Viešpatį (2 Kor 5,1.7–8).

Dievo žodis nuo pirmojo Advento sekmadienio mus kvies budėti ir laukti ne tik ateinančiosKristaus Gimimo šventės, bet ir budėti, kad Kristus gimtų ir gyventų kiekvieno mūsų širdyje. Adventas kvies budėti ir keistis į gera, budins nepramiegoti susitikimo su Viešpačiu.

Gyventi be Dievoir tikėjimo– tai gyventi tamsoje, nors, save apgaudinėdami, tą tamsą vadintume mokslo pasiekimais ar pažanga. Pranašas Izaijas ragina:„Ateikite, kopkime į Viešpaties kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis pamokytų mus savo kelių, kad mes eitume jo takais. <...>Ateikite, gyvenkime Viešpaties šviesoje“ (Iz 2,3.5).

Pirmąjį Advento sekmadienį Mišių liturgija mus kalbina apaštalo Pauliaus žodžiais: „Nusimeskime tamsos darbus“ (Rom 13,12). Apaštalas išvardija tuos tamsos darbus – girtavimą, neskaistumą, nesantaiką, pavyduliavimą– ir ragina: „Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumiir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių“ (Rom 13, 14).

Nusimetame tamsos darbus, kai susitaikome su Dievu, apgailėdami savo nuodėmes, pirma proga atlikdami nuoširdžią išpažintį ir pataisydami tai, kas buvo sukreivinta.

Apsivilkti Jėzumi Kristumi reiškia priimtiEvangelijos žodį, į kurį per Adventąbandome atidžiau įsiklausyti. Dėl to reikėsvalandėlei atsitraukti nuo televizijos ar interneto ir ją paskirti Šventajam Raštui, gerai religinei knygai. Dvasiniams dalykams tampame imlesni, kai pradedame šiek tiek save drausminti, todėl apaštalas Paulius neatsitiktinai ragina nelepinti savo kūno.

Tebūna Advento metas visiems palaimingas, padedąs bent truputėlį dvasiškai paaugti.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

Powered by BaltiCode