Petreikis
Karalaitee

Turino drobulė bus parodyta Taizé jaunimui

Turino arkivyskupas patvirtino: 2020 metų pabaigoje vyks Kristaus kančią primenančios įkapių drobulės išstatymas, tačiau ribotam žmonių ratui. Jis įvyks Taizé bendruomenės naujametiniame Europos jaunimo susitikime Turine nuo gruodžio 28 iki 2021 metų sausio 1 d., ir bus skirtas vien tik jo dalyviams.

Pasak Turino arkivyskupo Cesare Nosiglia, tai nebus tikras drobulės išstatymas ar viešas pagerbimas, bet uždaras kontempliavimas, skirtas dalyvausiantiems Taizé bendruomenės naujametiniame Europos jaunimo susitikime.

Taizé jaunimo susitikimo dalyviams suteikiama ypatinga privilegija, nes drobulė parodoma gan retai: ji saugoma uždaros Turino katedros koplyčios tamsoje, kad ant drobulės esančiam atvaizdui nekenktų išorės veiksniai, visų prima šviesa ir oras. Gerokai nublukusio rusvos spalvos gulinčio nukryžiuoto ir kankinto mirusio vyro kūno atvaizdo, matomo ant maždaug 4 m ilgio ir 1 m pločio lino audeklo parodymas jaunimui suteiks progą pažvelgti į tai, ką daugelis tikinčiųjų linkę laikyti tikra Jėzaus įkapių relikvija, nes nukryžiavimo ir kankinimo ženklai drobulėje labai artimai siejasi su Evangelijos pasakojimu apie Kristaus kančią.

Beje, tokį nusistatymą dar labiau stiprina tyrimo duomenys, jog šiame atvaizde esama žmogaus kraujo. Turino įkapių drobulė dažnai vadinama Jėzaus Didžiojo penktadienio – jo nukryžiavimo ir mirties – ir Didžiojo šeštadienio – jo palaidojimo – ikona.

Reti šio drobulės išstatymai mokslininkams tampa proga pagal skirtingas mokslo disciplinas priartėti prie kerinčio atvaizdo, kuris, anot kai kurių tyrinėtojų, nėra nei piešinys, nei atspaudas.

Turino drobulė galimai yra poros tūkstantmečių senumo, apie tai liudija audeklo rūšis ir audinio raštas, būdingi Kristaus laikmečio Palestinos manufaktūrai, tačiau trijose skirtingose laboratorijose prieš kelis dešimtmečius atlikti audeklo mėginių tyrimai paankstino audeklo datavimą iki XIV amžiaus. Vis dėlto Turino drobulę tiriantys mokslininkai ligi šiol nesutaria dėl jos kilmės, datavimo, atsiradimo aplinkybių ir daugelio kitų dalykų. Drobulėje matomas gulinčio vyriškio iš priekio ir nugaros atvaizdas ligi šiol yra neįminta mįslė.

Drobulės atgabenimas į šiaurinę Italiją istoriškai dokumentuotas. Tai įvyko 1578 metais. Žinoma, kad anksčiau Savojos kunigaikščių šeimai priklausęs audinys su atvaizdu laikytas pietinėje Prancūzijoje. Anksčiausias žinomas istorinis liudijimas apie drobulę yra iš 1553 metų. Savojos šeima, perkėlusi savo kunigaikštystės sostinę iš Chambery į Turiną, atsivežė ir drobulę, o miręs paskutinysis šios dinastijos Italijos monarchas testamentu paliko drobulę Šventajam Sostui. Popiežiaus sprendimu nustatyta, kad drobulė liktų Turine, o šios arkivyskupijos ganytojas būtų drobulės prižiūrėtojas.

Turino drobulę iki XX amžiaus matė nedaugelis. Išstatymai paprastai būdavo uždari, jie vykdavo Savojos šeimai itin reikšmingomis progomis, pvz., per kunigaikščių vestuves, tačiau būdavo ir viešų išstatymų. Vienas jų, įvykęs 1898 metais, nulėmė naujus iki dabar nesibaigiančius tyrimus. Tą kartą drobulės savininkas Italijos karalius Umbertas I leido padaryti drobulės nuotrauką. Ryškindamas negatyvą fotografas pastebėjo jame atvaizdo „pozityvą“ ir nustatė, kad „negatyvas“ yra pati drobulė.

Nuo tada mokslininkai ypač laukia Turino drobulės išstatymų, vildamiesi, kad galbūt naujas tyrimas leis suprasti atvaizdo atsiradimo techniką ir galutinai nustatyti kas tai – menas, klastotė ar autentiškas Kristaus atvaizdas?

1969 metais buvo padaryta pirmoji spalvota Turino drobulės nuotrauka, o 1973 metais drobulė parodyta per televiziją. Šia proga kai kurie mokslininkai galėjo penkias dienas atlikti tiesioginius tyrimus. Nuo tada mokslininkams suteikta daugiau galimybių, pasitelkiant naujausią tyrimų technologiją, kartais vien dėl šio drobulės tyrimo sukuriant naujas tarpdisciplinines technologijas. Gausi tyrimų medžiaga apibendrinta daugybėje mokslinių veikalų.

Ne vien mokslininkai ieško pagrįstų atsakymų į provokuojančius klausimus. To laukia ir tikintieji, tačiau šio atvaizdo esmė visai kita, nepriklausomai nuo to, ką suranda ar įrodo tyrimai. Apie tai primena visi popiežiai, kurie nuo šv. Jono Pauliaus II laikų meldėsi prie Turino drobulės. Per atvaizdo išstatymus pastaraisiais dešimtmečiais, dažniausiai kelių savaičių ar mėnesių trukmės, meldėsi ne tik popiežiai, bet milijonai piligrimų iš viso pasaulio.

Būsimasis Turino drobulės išstatymas 2020 metų gruodį tęsis tik keturias dienas. Paskutinis drobulės išstatymas 2017 metais į Kristaus kančios ikoną irgi galėjo pažvelgti tiktai Turino arkivyskupijos jaunimo atstovai, keliavę į Romą susitikti su popiežiumi prieš jaunimui skirtą Vyskupų sinodą.

Arkivyskupas Cesare Nosiglia pristatydamas Turino drobulės išstatymą Taizé bendruomenės naujametinio Europos jaunimo susitikimo dalyviams prisiminė popiežiaus Pranciškus apsilankymą Turine 2015 metais ir jo privačią tylią maldą prie drobulės. Pranciškus tuomet pasakė Turino gyventojams, kad šis atvaizdas yra save paaukojusio Jėzaus aukščiausio meilės gesto ikona, kviečianti kiekvieną eiti Jėzaus padovanotos meilės keliu: „Drobulė skatina pažvelgti į Jėzaus veidą ir į nukankintą jo kūną; taip ji skatina pakelti žvilgsnį į kiekvieną kenčiantį ir neteisingai persekiojamą asmenį. Ji skatina žengti tuo pačiu Jėzaus padovanotos meilės keliu“.

(SAK / VaticanNews)

Nuotraukoje: Popiežius Pranciškus Turine 2015 m.

Powered by BaltiCode