Parama




Verbų sekmadienis

Šiandien, kovo 28 d., visas krikščioniškasis pasaulis švenčia Kristaus kančios – Verbų sekmadienį. Tai Jėzaus įžengimo į Jeruzalę paminėjimas.

Remiantis Evangelijos pasakojimu, Kristus iškilmingai kaip Karalius įėjo į Jeruzalę, o žmonių minios jam po kojomis klojo savo drabužius ir palmių šakas, todėl daugelyje krikščioniškų kraštų ši diena vadinama Palmių švente (diena), tad sekmadienį prieš šv. Velykas viso pasaulio krikščionys mini Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, švenčia atsidavimo Kristui, širdžių jam atvėrimo šventę.

 

Verbų sekmadienį Lietuvoje palmės dažniausiai pakeičiamos vietiniais augalais – paprastai rengiamos procesijos, kurių šiemet dėl karantino sąlygų, deja nebus. Verbų sekmadienį prasideda Didžioji arba Kančios, savaitė, kurią vainikuos Kristaus prisikėlimas – šv. Velykos.

Didįjį ketvirtadienį dienos metu vyskupijų katedrose švenčiamos Krismos šv. Mišios. Jose dalyvauja vyskupas kartu su visais šią dieną susirinkusiais kunigais ir tikinčiaisiais pasauliečiais, ypač dėkodami už Kunigystės dovaną.  Šv. Mišių metu pašventinami aliejai, kurie bus naudojami teikiant Krikšto, Sutvirtinimo, Kunigystės ir Ligonių sakramentus.

Vakare bažnyčiose švenčiamos Paskutinės Vakarienės šv. Mišios, paminint Eucharistijos ir Kunigystės įsteigimą.  Prisimename Kristaus ir apaštalų Paskutinę vakarienę, kurios metu Jėzus laužė duoną ir dalijosi vyno taure, perkeisdamas juos į Jo Kūną ir Kraują, tampantį mums dvasiniu maistu, nes maitindamiesi iš Kristaus Asmens mums dovanojama malone, Jo tiesos žodžiais, teisumo ir gėrio darbais, gyvenimo pavyzdžiu, esame pajėgūs gyventi pilnavertį Dievo vaikų gyvenimą.  Po šv. Mišių pagerbimui, adoracijai išstatomas Švč. Sakramentas, o vėliau jis išnešamas iš bažnyčios.

Didįjį penktadienį neaukojamos šv. Mišios, neteikiami sakramentai (išskyrus būtinybės atveju teikiamas Ligonių patepimas ir Komunija). Tai Kristaus kančios ir mirties diena. Bažnyčioje nėra Švč. Sakramento, teikiančio jai gyvybę, tad tikintieji gali geriau pajusti, patirti kaip vieniša, tuščia ir sunku, kai žmogus iš savo gyvenimo išveja Dievą. Vyksta tik Kristaus Kančios pamaldos. Skaitoma Jėzaus Kančios istorija, pagerbiamas Kryžius. Jėzus atiduoda save, prisiima sau visą iš žmogaus išsiveržiantį blogį, kurį matome Jo žiauriai kankinamame kūne, ir paaukoja savo gyvybę. Šį mūsų išganymo ir išvadavimo veiksmą įkūnija ir primena Kryžius. Vietoj Švč. Sakramento šiandien jis stovi bažnyčios centre ir jį pagerbiame priklaupdami.

Didysis šeštadienis – Kristaus mirties pagerbimo diena, rimties, susikaupimo ir maldos prie Kryžiaus laikas. Patariama bendruomeniškai švęsti prasmingą ir labai turtingą Valandų liturgiją. Maldai renkamasi prie garbinimo kryžiaus, išstatyto Didįjį penktadienį.

Sutemus pradedama švęsti Velyknakčio liturgija labai turtinga ženklais. Naktis mums primena nuodėmės tamsą, kurios nugalėtojas yra Kristus, tikroji šviesa. Velykų naktis švenčiausia iš visų, tai visų vigilijų motina. Viešpats Jėzus įvedė paprotį melstis naktimis. Jėzaus laikais gyvavo tradicija melstis triskart per dieną – ryte, vakare ir vidurdienį. Dar gilesnėje senovėje buvo paprotys melstis tik ryte ir vakare. Tačiau Jėzus dažnai pasitraukdavo į kalną melstis ir maldoje praleisdavo visą naktį. Bažnyčia seka Jo pavyzdžiu ir šią naktį budi kartu su Juo ir meldžiasi.

Šaltiniai: diena.lt ir Vilniaus šv. Mikalojaus parapija

Budas.lt nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode