Sprogimas

Kardinolas J. De Kesel: nyksta kultūrinė krikščionybė, tačiau tikėjimas išlieka

nykstaKrikščionybės kaip kultūrinės religijos pabaiga nėra krikščionybės pabaiga, teigia Briuselio ir Mecheleno arkivyskupas kardinolas Jozefas De Keselis neseniai išleistoje knygoje „Tikėjimas ir religija šiuolaikinėje visuomenėje“.

Pasak Belgijos primo, Bažnyčia yra pašaukta gyventi sekuliarizuotame ir pliuralistiniame pasaulyje ir integruotis į jį. Kardinolas aiškina, kad krikščionybė Vakaruose jau nėra kultūrinė religija. Tokios krikščionybės nebėra. Tačiau kultūrinės krikščionybės išnykimas nereiškia krikščionių tikėjimo išnykimo. Krikščionybė ir Bažnyčia ilgus amžius buvo lemiami visuomenės gyvenimo veiksniai. Jų padėtis neišvengiamai buvo labai įtakinga ir neabejotinai patogi. Tačiau nė vienoje Naujojo Testamento vietoje nepasakyta, kad tai yra ideali krikščionybės pozicija ar kad ji yra tinkamiausia, pažymi Briuselio ir Mecheleno arkivyskupas.

Tiems, kurie apgailestauja, kad daug žmonių palieka Bažnyčią, kardinolas atsako, kad tų išeinančiųjų dauguma, ko gero, taip ir nebuvo tapę tikrais Bažnyčios nariais. Tikėjimas, kaip asmeninio atsivertimo nulemtas pasirinkimas, iš tiesų skiriasi nuo kultūrinės religijos, kai priklausoma Bažnyčiai dėl socialinių papročių, tradicijų ar aplinkos konteksto. Pasak kardinolo J. De Keselio, šiandienis žmogus kitaip suvokia savo laisvę negu praeityje. Dabartinio žmogaus savivoka yra ilgo, lėto ir sudėtingo proceso rezultatas. Dabar žmogus kitaip suvokia tikrovę, kitaip supranta save ir savo vietą pasaulyje. Todėl neverta eikvoti jėgų bandymams „atkrikščioninti“ visuomenę ar „pereiti į kontrpuolimą“. Krikščionybė, net ir būdama mažuma, gali būti visų geros valios žmonių sąjungininkė, siekiant, kad pasaulis būtų žmoniškesnis ir broliškesnis. Tačiau tai nereiškia, kad tikėjimas turėtų būti nustumtas į privačią sferą. Laisvoje visuomenėje tikintieji turi teisę kalbėti viešai.

Kardinolas yra įsitikinęs, kad Bažnyčios siūlomas vaistas nuo sekuliarizacijos turėtų būti paties autentiško ir nuoširdžiai išgyvenamo tikėjimo patrauklumas. Būtent čia atpažįstamas Bažnyčios gyvybingumas – ne tiek pagal narių skaičių, kiek pagal tai, kad žmogų, visiškai pasinėrusį į šiuolaikinę sekuliarizuotą kultūrą, gali paliesti Evangelijos tiesa, jėga ir grožis. (JM / Vatican News)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode