Popiežius Meksikos vyskupams: neužmikite ant altorių, žvelkite į savo žmonių sielą

Šeštadienio vakare Lietuvos laiku Meksiko miesto Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo katedroje įvyko popiežiaus Pranciškaus ir Meksikos vyskupų susitikimas. Meksikos episkopatą, 2015 metų gruodžio duomenimis, sudarė 176 vyskupai.

Pranciškus pasakė ilgą kalbą, primindamas, patardamas, padrąsindamas ir kreipdamas, tačiau pirmiausia pagarbiai padėkojo už jo priėmimą ir leidimą „įžengti į šios tautos namus ir sielą“. Gvadalupės Mergelė yra persmelkusi šią sielą ir jis, anot popiežiaus, kaip ir meksikiečiai nori būti paliestas jos žvilgsnio.

Šis žvilgsnis pirmiausia moko, kad vienintelė žmonių širdis užkariauti galinti jėga yra Dievo švelnumas. Tai kas pakeri ir patraukia, kas palenkia ir laimi, kas atveria ir nutraukia grandines nėra įrankių jėga ar įstatymo kietumas, bet visagalis dieviškos meilės silpnumas, savuoju švelnumu neatlaikoma galia, nebeatgrįžtamas gailestingumo pažadas, - pasakė popiežius, pasak kurio, Meksikos vyskupams patikėta tauta tarsi gimė iš Gvadalupės Mergelės įsčių.

Krikščioniško tikėjimo įsčios gali sutaikyti dažnai vienatvės, izoliacijos ir atstūmimo pažymėtą praeitį su ateitimi, nuolatos susieta su išsprūstančiu rytojumi. (...) Jautriai ir pagarbiai nusilenkite, broliai, prieš savo žmonių giliąją sielą, dėmesingai tirkite ją ir atskleiskite jos paslaptingą veidą, – sakė Pranciškus.

Bet, kad galėtų tai padaryti, patys vyskupai turi pasižymėti šviesiu žvilgsniu, skaidria siela, šviesiu veidu. „Nebijokite skaidrumo. Bažnyčiai nereikia tamsos, kad galėtų darbuotis“, - pridūrė popiežius, perspėdamas, kad žvilgsnį aptemdo pasaulio dvasia, materializmas, slaptų susitarimų iliuzijos, tuščias karjerizmas ir hegemonija, intrigos, sterilūs interesai, apkalbos, pasitikėjimas šiandienos faraonų galia, o ne Dievu. Taip, šiandieninis pasaulis yra sudėtingas, tačiau jame Dievas prašo tęsti misiją, išgirsti tautos širdies  šauksmą ir į jį atsakyti. „Jei mūsų žvilgsnis neliudija, kad matėme Jėzų, tai mūsų žodžiai, kuriais primename Jį, bus tik tuščios retorinės figūros“. Prašydamas su meile žvelgti ir suprasti jaunuolius, popiežius paminėjo prekybą narkotikais, kurios apimtys ir priežastys, skleidžiamas smurtas kelia pavojų visai visuomenei, taip pat Bažnyčiai. Nepakanka abstrakčių pasmerkimų, bet reikia drąsaus ir kantraus, visus apimančio darbo, pirmiausia periferijose, kuris atsvertų tą visus galinčią sugriauti grėsmę.

Popiežius taip pat paprašė ypatingo žvilgsnio į čiabuvių tautas ir jų nuostabias kultūras, neretai suniokotas. Meksikai būtinos ir šios šaknys, čiabuviai turi sulaukti pripažinimo dėl savo turtingo ir vaisingo indėlio į visą tautą.

Jus prašau neįkristi į senų atsakymų naujiems klausimams paralyžių. Jūsų praeitis yra turtų kasykla, kurią reikia iškasti, kuri gali įkvėpti dabartį ir nušviesti ateitį. Vargas, jei miegate ant altorių! – sakė Meksikos vyskupams popiežius, perspėdamas apie atstumo pagundą, atstumo nuo tikinčiųjų, nuo liaudies, tarpusavyje, kaip ir šaltumo, triumfalizmo, gėrėjimosi savimi.

Kaip sako graži gvadalupietiška tradicija, Gvadalupės Mergelė saugoja žvilgsnius tų, kurie žvelgia į ją. Tad, pasak popiežiaus, reiškia išmokti, kad yra kažkas nepakartojama kiekviename tame, kuris žvelgia į mus ieškodamas Dievo. Mes turime netapti nepermerkiamais tokiems žvilgsniams. Turime saugoti savyje kiekvieną iš jų. Tik tokia Bažnyčia, kuri gali apsaugoti į jos duris beldžiančių žmonių veidą, bus pajėgi jiems kalbėti apie Dievą.

Pranciškus paprašė savo klausytojų pirmiausia saugoti savųjų kunigų veidus, nepalikti jų vienatvėje, širdį ryjančiam pasaulietiškumui, bet mokėti išklausyti juos ir tada, kai džiaugiasi ir tada, kai verkia išdavę Viešpatį. Tegu visose šiose situacijose nepritrūksta vyskupų tėviškumo, linkėjo Pranciškus.

Pripažįstant ir įvertinant tuos didžiulius darbus, kurie jau padaryti, popiežius linkėjo Meksikos vyskupams vis iš naujo atskleisti entuziazmą, įsitikinusią evangelizuotojų nuostabą, būtiną misijai, patraukiančią. Jiems patiems Pranciškus linkėjo vienybės – kartais gali tekti susipykti, tačiau po to reikia eiti ir kartu melstis kaip Dievo žmonėms ir broliams, suprantant ribas ir atleidžiant.

Galiausiai Šventasis Tėvas priminė Meksikos žemę kertančius migrantus, sakydamas, kad ant jų nutrintų pėdų išpiltas balzamas, sunkiai surinktų pinigų panaudojimas jiems nėra tuščias, bet evangelinio samariečio meilės artimui darbas.

Powered by BaltiCode