Mistinis trileris pradeda savo kelionę po Lietuvos kino teatrus

„Be galo įtraukiantis, turiningas, kupinas netikėtų detalių“, – taip žiūrovai apibūdino amerikiečių režisieriaus Danielio DiSilva papasakotą „nežinomo šedevro negirdėtą istoriją. Vasario 21 d. kino teatre Cinema Forum Vilniuje įvyko pasaulinė dokumentinio kino filmo „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas“ premjera. Daugiau nei 2 val. trunkanti istorija – nepalieka abejingų: galima įvairiai vertinti, kiek sėkmingai kūrėjams pavyko suvaldyti didžiulį medžiagos kiekį, atskleisti pačią gailestingumo žinią ar pasitelkti meną, tačiau filmą pamatyti išties verta.

Nors filmas sukurtas galvojant labiausiai apie tarptautinę auditoriją, tačiau ir ne vienas Lietuvos žiūrovas turės pripažinti, jog mažai ką žinojo apie pasalinės reikšmės meno kūrinį. „Daugelis esame girdėję apie Dievo gailestingumo paveikslą ar pamaldumą, tačiau tik nedaugelis žino tikrąją šio paveikslo istoriją“, – pabrėžė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Išties vis daugiau piligrimų atranda Vilnių, patį paveikslą, tad pats laikas ir mums kiek daugiau sužinoti tiek apie patį apreiškimą, tiek apie šio „nežinomo šedevro nežinomą istoriją“.

Vilniaus arkivyskupas iš arti stebėjęs kūrybinės grupės darbą įžvelgia paralelę: „Dievo rankos vedimą“ tiek filmo statymo procese, tiek ir pačioje pagrindinio filmo herojaus – pagal šv. Faustinos regėjimus nutapyto paveikslo istorijoje. Idėja sukurti filmą režisierių aplankė prieš metus – viešint Lietuvoje vykusiame šeimų festivalyje „Šeimadienyje“. Nuostabus sutapimas – kiek vėliau popiežius Pranciškus pranešė apie skelbiamus Gailestingumo metus. „Filmas ne tik padės geriau išgyventi jubiliejų, bet ir pasiruošti nacionaliniam gailestingumo kongresui gegužės 6–8 d.“, – viliasi arkivysk. G. Grušas.

Dėl įvairių kliūčių premjera įvyko ne Gailestingumo metų pradžioje ir ne gavėnios pradžioje, kaip buvo planuojama, o vasario 22-osios išvakarėse. Būtent tą dieną prieš 85-erius metus Plocke (Lenkija) kukli vienuolė Faustina Kowalska patyrė savo pirmąjį regėjimą. 1931 m. vasario 22 d. vienuolyno celėje apsireiškęs Jėzuspaprašė nutapyti jo atvaizdą ir pirmąjį sekmadienį po Velykų švęsti kaip Gailestingumo šventę. Tokių sutapimų ir „atsitiktinumų“ kupina visa dramatiška paveikslo istorija.

„Kurdamas šį filmą supratau, kaip labai man reikia gailestingumo, kaip labai pasauliui reikia gailestingumo ir kad jis yra pasiekiamas, prieinamas kiekvienam“, – sako DiSilva. Kūrėjas neslepia, kad nebuvo lengva perprasti jam naują kultūrą, trukdė kalbos barjeras – tačiau kai kas buvo labai nesunku – „pats pamaldumas, dvasingumas neturi jokių ribų“. Amerikiečių režisieriui talkino tarptautinė kūrybinė grupė, kurią sudarė australas, pora žmonių iš Austrijos bei keletas lietuvių.

Žurnalistas ir scenaristas Pranas Morkus, išsamiai konsultavęs dokumentalistus, pavadino šį filmą „mistiniu trileriu“, kuriame susipina Dievo gailestingumo žinia ir paveikslo istorija. Kūrinys „išpildo pal. kunigo Mykolo Sopočkos priesaką“ – sugrąžina į deramą vietą „Gailestingiausiojo Jėzaus“ – kaip mėgdavo sakyti kun. Mykolas, paveikslą, davusį pradžią šimtams kitų kartočių, variacijų ir kopijų. „Kun. Mykolas mėgino įtikinti savo meto dailininką Hylą pertapyti savo paveikslą, kad šis labiau atitiktų sesers Faustinos vizijos pasakojimą.“ Deja, kunigui nepavyko įtikinti menininką, tad po pasaulį plačiai pasklido būtent jo kūrinio versija. Šis filmas, anot P. Morkaus, padės žmonėms suprasti, kuo ypatingas ir svarbus originalas – Vilniaus paveikslas.

Filmas paliečia keletą svarbių krikščionių teologijos punktų, tačiau, neabejotinai jie kyla iš paties Šventojo Rašto, tad yra savi visoms krikščionių tradicijoms – įsitikinęs arkivyskupas Grušas. Gailestingumo žinia – atveria kelią ekumeniniam dialogui ir bendradarbiauti.

„Gailestingumas Biblijoje – tai Dievo malonė, kuria vienintele mes kliaujamės, kreipdami žvilgsnį į Kristų“, po peržiūros sakė Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Gailestingumas – kaip Dievo dovana, malonė ir pats Kristus – „yra pirma mūsų, Dievo meilė yra besąlygiška mums, visada laukianti. Paveiksle tai pabrėžiama Jėzaus laikysena, kuri yra aktyvi – Jis žengia į priekį, tarsi ateina į žmones“ – dalinosi įspūdžiais liuteronų vyskupas. „Buvo labai gera proga susipažinti su šv. Faustinos ir paveikslo istorija, kurią daugelis žinome tik fragmentiškai. Pati istorija atskleidžia, kaip Dievo malonė veikia per žmones ir be žmonių.“

„Dievo gailestingumo tema – bendra visoms krikščionių konfesijoms“ – pabrėžė į filmo peržiūrą atvykęs ir Lietuvos ortodoksų arkivyskupas Inokentijus. „Kiekvienas krikščionys turi mokytis gailestingumo, nes tai yra Kristaus bruožas – dieviškoji meilė, sakė ortodoksų vadovas, pridurdamas, jog jam labai įdomu sužinoti šios katalikams brangios ikonos istoriją.

Jau visai netrukus, vasario 25-ąją, dokumentinį pasakojimą bus galima išvysti Kaišiadoryse, vėliau Šiauliuose, Kaune, Utenoje, Marijampolėje ir kt. Lietuvos žiūrovai išvys filmą su pasakojimu, įgarsintu lietuvių kalba, o užsienio auditorijai parengta versija su pasakojimu anglų kalba. Juosta bus dubliuojama vokiečių, lenkų, ispanų kalbomis, subtitruojama arabiškai. Susidomėjimą išreiškė ir Balkanų regiono šalys, Pietų Amerika.

Filmas „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas“ iš Lietuvos pirmiausiai persikels į JAV, kur bus rodomas daugiau nei 600 vietų. Tikimasi, jog būtent iš čia juosta pasklis po visą pasaulį.

Filmas bus platinamas ir DVD formatu – šią mintį ypač parėmė arkivysk. Rino Fisichela, Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos vadovas, kuruojantis Jubiliejinių metų eigą. Nors popiežius Pranciškus nerado galimybės duoti interviu šiam filmui, tačiau ranka pasirašytame laiške pažadėjo melstis už iniciatyvą ir laimina patį filmą.

Spaudos konferencijoje prieš filmo premjerą dalyvavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir filmo režisierius Daniel DiSilva. Nuotraukų autorė: Austėja Lapėnaitė – Studija „Fotolobis“

Powered by BaltiCode