Darom/juosta




Skiepytis nuo COVID-19 – religinė pareiga

religineAntradienį, sausio 25 dieną, baigiasi ekumeninis aštuondienis – Maldos už krikščionių vienybę laikotarpis, kurio pradžia Italijoje tradiciškai sutampa su Maldos aštuondienio išvakarėse minima metine žydų ir katalikų santykių ir dialogo diena. Šiemet Italijoje, dialogas tarp krikščionybės ir žydų paminėtas sausio 17 dieną Romos Žydų muziejuje diskusija apie hebraizmo ir krikščionybės dvasines ir žmogiškąsias vertybes pandemijos iššūkių šviesoje.

Per internetą transliuotoje vienos valandos diskusijoje dalyvavo vyriausiasis Romos rabinas Riccardo Di Segni ir Šventosios Romos Bažnyčios bibliotekininkas kardinolas José Tolentino de Mendonça. Įvadinį žodį tarė Romos vikaras kardinolas Angelo De Donatis.

Diskusijoje pasidalyta mintimis apie svarbą skiepytis nuo COVID-19: skiepijimasis yra ne tik etinė ir socialinė, bet virš visko religinė pareiga, patikino Romos vyriausiasis rabinas, aptardamas vakcinų svarbą, ginčus ir abejones dėl būtinumo skiepytis. Anot R. Di Segni, „geriau rinktis minimalią riziką, kad būtų galima išsigelbėti nuo daug didesnės rizikos. Masinė vakcinacija sukuria kolektyvinį imunitetą – kuo daugiau pasiskiepijusių, tuo mažesnė ligos plitimo ir dėl įvairių priežasčių negalinčiųjų skiepytis užsikrėtimo galimybė. Vakcina tampa sistema ne asmeniui, o visuomenei apsaugoti. Socialinio solidarumo ir įsipareigojimo kitiems tema virsta etiniu reikalu, įpareigojančiu religija pasikliaunančius asmenis. Mokslinė garantija šiuo klausimu yra religinė pareiga“, – sakė vyriausiasis Romos rabinas.

„Reikia keisti požiūrį – negalima ignoruoti neigiamų įvykių, bet reikia juos laikyti įspėjimo skambučiu.“ Pasak R. De Segni, pacitavusio Romos vyskupą Pranciškų, blogiausias krizės aspektas yra neišnaudoti jos suteikiamų galimybių keistis į gera. „Turime siekti atsikurti ne kokie buvome, o atsikurti geresni, nes pastarieji dveji pandemijos metai parodė pačius blogiausius žmonijos aspektus.“

Kardinolas J. T. de Mendonça, Šventosios Romos Bažnyčios bibliotekininkas, visų pirma priminė nuo COVID-19 mirusiųjų statistiką: beveik 6 milijonai žmonių. Būtent šių mirčių akivaizdoje esame skatinami pasikliauti dvasiniais ir žmogiškais ištekliais, jais vadovautis. Pasak J. T. de Mendonça, po katastrofinių sukrėtimų prasideda kultūrinės revoliucijos metas – „mat turi prasiveržti kitoks būdas regėti pasaulį“, – patikino iš Portugalijos kilęs Romos kardinolas. Anot jo, pandemija mus perkelia į kitą istorijos pakopą. „Nebegalime manyti galintys sugrįžti į vakardienos pasaulį, kad sistema susibalansuos po vieno ar kito potvarkio“, – samprotavo J. T. de Mendonça. Jis prisiminė rašytojos ir mistikės Simone Weil mintis apie dvasinį ir materialinį atsikūrimą po Antrojo pasaulinio karo, jog pralaimėjimas tampa pergale tiktai jei atsiveriama naujoms radikalioms ir giluminėms civilizacijos permainoms.

„Reikia praplėsti sąžinės horizontus, pandemiją spręsti ne tik sveikatos prasme. Tam labai svarbus tarpreliginis dialogas: reikia vėl atrasti, kad Dievas yra tikrai patikimas, nedaryti iš jo psichoterapeuto, o iš religijos – tam tikros emocinės gerovės rūšies.

„Biblinis Dievas yra tėvas ir motina, kuriuo galime pasikliauti“, – sakė kardinolas J. T. de Mendonça. Jis kvietė pandemiją priimti kaip religijų išbandymą.

„Tai nėra koks nors menkas išbandymas, nes yra akivaizdus tikinčiųjų skaičiaus mažėjimas, bendruomeninio gyvenimo erozija, individualizmo augimas, baimės skleidimas vietoj stiprėjančio tikėjimo. Visi mes turime vieni kitus atpažinti kaip broliaus ir seseris – tutti fratelli. Krizė moko suvokimo, jog negalime išsigebėti vieni. Priešiškumo kultūrą privalome pakeisti nepriklausomybės ir brolybės kultūra“, – patikino kardinolas ir poetas J. T. de Mendonça, Šventosios Romos Bažnyčios bibliotekininkas. (SAK / Vatican News)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode