Sveikatos reikalų ministras Aurelijus Veryga atsakydamas į interpeliacijos klausimus žada, kad medikams atlyginimai kils, o įvedus slaptuosius pirkėjus pagaliau vaistinėse pradėta laikytis receptinių vaistų pardavimo tvarkos, todėl tai reikia vertinti teigiamai.
Interpeliaciją pateikusi opozicija ministro visų pirma klausė, kodėl esant realioms finansinėms galimybėms atsisakoma didinti atlyginimus medikams. A. Veryga teigia, kad pastarąjį kartą medikų atlyginimai didinti šių metų liepą vidutiniškai 8 proc., o su medikų bendruomene susitarta dėl tolesnio algų didinimo ne mažiau kaip 20 proc. kitais metais.
Iki 2020 metų sveikatos apsaugos ministras žada siekti, kad mediko atlyginimas būtų ne mažiau trijų vidutinių šalies darbo užmokesčio dydžių, o slaugytojo – ne mažiau kaip pusantro vidutinio uždarbio šalyje.
Klausiamas, kodėl nenumatė neigiamų padarinių įteisinus slaptus pirkimus vaistinėse, siekiant patikrinti, ar vaistininkai siūlo pigiausius vaistus, ministras atsakė, kad kilusi sumaištis davė naudos – vaistinėse pradėta laikytis receptinių vaistų pardavimo tvarkos.
Su naująja tvarka pasipylė gyventojų skundai, kad be receptų nebegalima įsigyti vaistų, kuriuos anksčiau pirko laisvai.
„Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, nepaisant nepasitenkinimo, jog vaistinės išduoda (vaistus – BNS) tik gyventojui pateikus receptą, išskyrus numatytas išimtis, turi teigiamą poveikį, nes tokiu būdu yra saugoma Konstitucijoje įtvirtinta vertybė – žmogaus sveikata“, – sakoma atsakyme.
Anot ministro, teigiamai reikia vertinti tai, jog vaistininkai pradėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir išduoda receptinius vaistinius preparatus su receptu.
Atsakyme nurodoma, kad nebuvo galima nuspėti, jog kils toks didelis žmonių nepasitenkinimas, nes ženklų, kad receptiniai vaistai parduodami laisvai, nebuvo. Pasak A. Verygos, vaistinėse buvo galima patikrinti tik tų vaistų pardavimą, kurių receptai privalomai paliekami vaistinėje, pavyzdžiui, antibiotikų, narkotinių ir psichotropinių vaistų. Jie saugomi nuo mėnesio iki trejų metų.
Klausiamas, kodėl neperžiūrėjo receptinių vaistų sąrašo prieš įsigaliojant Farmacijos įstatymo nuostatai dėl slaptų pirkimų vaistinėse, ministras teigia, jog to nereikėjo, o dėl kilusio triukšmo kalta žiniasklaida.
Anot jo, vaistinių preparatų priskyrimo receptiniams vaistams kriterijai įtvirtinti Europos Sąjungos teisės aktuose ir yra vienodi visoje Bendrijoje. „Vaistų, kurie registruoti keliose šalyse narėse, klasifikacija dažniausiai sutampa. Žinoma, gali pasitaikyti, kad vienose valstybėse narėse vaistas yra receptinis, o kitose – nereceptinis, tačiau tokių atvejų, mūsų žiniomis, nėra“, – teigiama atsakyme.
Anot A. Verygos, žiniasklaidoje buvo skelbiama apie tam tikrus „paprastus“ vaistinius preparatus ir keliamas klausimas dėl jų priskyrimo prie receptinių vaistų, tačiau „daugeliu atvejų žiniasklaidoje pateikiama neteisinga, neišsami ir nevisapusiška informacija“. Išaiškinamas natrio chlorido pavyzdys „slogos atveju“.
Pasak ministro, natrio chloridas yra leidžiamas tirpalas, o visi leidžiami vaistai yra receptiniai. Atsakymuose pažymima, kad Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo registruotų vaistų, kurių sudėtyje būtų natrio chlorido, skirtų slogai gydyti. Paaiškėjus, kad natrio chloridas yra receptinis, viešojoje erdvėje išsakyta nuogąstavimų, esą be recepto bus neįmanoma nusipirkti paprasto „jūros vandens“ slogai gydyti.
Atsakydamas klausimą dėl pakeisto kompensuojamų vaistų kainyno, „kodėl žmonėms atimta galimybė rinktis vaistą, kuris jiems geriausiai tiko“, ministras tikina, kad pacientų gydymas yra užtikrintas, nes kainyne liko visos veikliosios medžiagos.
Tuo pačiu, anot A. Verygos, tai „leido pacientams taupyti lėšas, nes įsigydami vieną kompensuojamą receptą sumokėjo vienu euru mažiau“. Teigiama, kad šių metų trečiąjį ketvirtį paciento priemokos sumažėjo 2,2 mln. eurų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais.
Interpeliacijoje teigiama, kad pastaruoju metu ministro politinio pasitikėjimo komanda įsivėlė į skandalus, susijusius su galimu spaudimu atleidžiant ir priimant į pareigas Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovus, ministerijos darbuotojus. Ministro klausta, ar jis, jo komanda darė spaudimą atsistatydinti pavaldiems darbuotojams, pareigūnams, ar siekė įdarbinti asmeniškai ar politiškai artimus asmenis.
„Teiginiai neatitinka tikrovės. Valstybės tarnybos ir darbo sutartiniai santykiai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu ir Darbo kodeksu“, – teigiama atsakymą.
Skaidrumą, pasak ministro, užtikrina ir per konkursus į tarnybą daromas garso įrašas.
„Niekada nedariau jokio spaudimo nei pavaldžių įstaigų vadovams, nei darbuotojams. Paveldėjau situaciją, pagal kurią keleto įstaigų vadovams įtarimus jau buvo pareiškusios teisėsaugos institucijos. Įstaigų vadovams keliami aukščiausi skaidrumo reikalavimai. Tokios sąlygos – kai šalys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį – yra leistinos. Tokia galimybe, kaip steigėjui ir darbdaviui, ir buvo pasinaudota“, – teigiama atsakyme.
Žiniasklaidoje skelbtas pokalbis, kaip A. Verygos patarėja Nendrė Černiauskienė siūlo korupcija įtariamam Panevėžio ligoninės vadovui, šiuo metu nuo pareigų nušalintam Ivanui Dorošui pačiam pasitraukti iš pareigų.
„Situacija parodė, kad vadovai ne tik neišmano teisės aktų, bet ir piktnaudžiauja viešo pokalbio teise leisdami sau daryti įrašus nepranešę pašnekovui ir naudoti juos planuojamam politinio pasitikėjimo aplinkos darbuotojų šantažui ir ministerijos reputacijai sumažinti“, – situaciją komentavo A. Veryga.
Klausiamas, kiek kartų nuo kadencijos pradžios naudojosi tarnybiniu automobiliu vykdamas namo į Jonavą, ministras tvirtino, kad tarnybiniai automobiliai naudojami pagal teisės aktus, o „tarnybinio automobilio naudojimas tolimoms kelionėms iki darbo vietos nėra piktnaudžiavimas tarnyba ar interesų painiojimas“.
„Tuo klausimu esu susipažinęs su galiojančiu reglamentavimu, VTEK rekomendacijomis“, – atsakė ministras.
Interpeliaciją ministrui pasirašė 46 parlamentarai iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“, Socialdemokratų frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės.
Pagal Seimo statutą, inicijuoti interpeliaciją ministrui gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliaciją Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti atsakymus. Apsvarstęs atsakymus Seimas balsuoja, ar jiems pritarti.
Tuo atveju, jei siūloma nepritarti ir ministrui reiškiamas nepasitikėjimas, tokiam sprendimui priimti „už“ balsuoti turi ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Autorė: Milena Andrukaitytė
Vilnius, gruodžio 8 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
