Romas

Apie šias ligas žmonės nedrįsta kalbėti ir su gydytojais

 

Apie skausmus ir nemalonius pojūčius išangės srityje daugeliui nedrąsu kalbėtis net su gydytoju. Todėl žmonės dažniausiai į medikus kreipiasi tiktai tada, kai dėl to rimtai nukenčia gyvenimo kokybė. Dauguma dėl išangės srities problemų besikreipiančių pacientų būna įsitikinę, kad jiems – hemorojus, sako Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos abdominalinis (pilvo) chirurgas gydytojas koloproktologas Donatas Danys.

„Iš tikrųjų diagnozė gali būti visai kita. Tai gali būti ir tiesiosios žarnos navikas, išangės fistulė, įplėša ar apskritai paprasčiausias niežulys. Norint išsiaiškinti skundų priežastį, nepakanka vien išorinės apžiūros, būtinas išsamus instrumentinis tiesiosios žarnos ištyrimas: rektoskopija ar anoskopija“, – teigė gydytojas D. Danys.

Šią vasarą jis stažavosi Mayo klinikoje, pripažintoje viena geriausių JAV klinikų, kurioje kasmet atliekama per 7 tūkst. kolorektalinių operacijų naudojant minimaliai invazinius metodus.

Pasidomėjus, kokia išangės srities liga Lietuvoje diagnozuojama dažniausiai, chirurgas įvardijo hemorojų – kraujagyslių aplink išangę ir apatinės tiesiosios žarnos srityje išsipūtimą, kurį gali sukelti vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, nėštumas, paveldimumas, apsunkintas tuštinimasis arba stanginimasis tuštinantis. Kaltas gali būti ir įprotis per ilgai sėdėti tualete.

„Visą laiką sakau, jog tualetas yra tam, kad jame atliktum savo reikalus ir išeitum, bet ne tam, kad skaitytum naujienas telefone, laikraštį, knygą ar žiūrėtum filmukus. Ir, aišku, tualetas turi būti fiziologiškai taisyklingoje padėtyje, nors dažnai taip nebūna. Žmogus ant klozeto turėtų sėdėti ne vertikalioje padėtyje, bet tarytum tupėdamas“, – paaiškino D. Danys.

Gydytojas pastebėjo, kad pastaruoju metu sergančiųjų hemorojumi amžius jaunėja, nes šiuolaikiniai jauni žmonės daugiau sėdi, dažniau renkasi greitą riebų maistą, jo persivalgo ir vartoja mažai natūralių produktų. Dėl šių priežasčių neretai užkietėja viduriai, sutrinka normalus tuštinimasis ir taip prasideda hemorojus.

„Anksčiau hemorojumi dažniausiai susirgdavo tolimųjų reisų vairuotojai. Dabar tai jau darosi IT specialistų liga, nes jie po 8, kartais ir po 12–16 valandų praleidžia prie kompiuterio. Ilgai sėdint prie kompiuterio ir nepakeičiant padėties dubens srities kraujagyslėse sutrinka kraujo nutekėjimas, todėl padidėja hemorojiniai mazgai“, – teigė D. Danys.

Paprastai apie hemorojų įspėja kraujavimas tuštinantis ar ramybės būsenoje, mazgeliai ar guzeliai, apčiuopiami išangės srityje, kamuojantis varginantis niežulys ir skausmas, diskomfortas tuštinantis.

Ir nors hemorojus – nemaloni liga, anot gydytojo D. Danio, tai – viena palankiausių pacientui diagnozių iš visų proktologinių ligų, nes ji gali būti gana lengvai ir greitai išgydoma. Neretai užtenka vien žvakučių, tepalų, geriamųjų vaistų arba tiesiog sureguliuoti mitybą, įtraukiant į ją daugiau skaidulų, kad suminkštėtų išmatos.

Esant pirmojo ar antrojo laipsnio hemorojui skaidulų turinti dieta, pasak mediko, yra geriausias ir pigiausias būdas sumažinti hemorojaus simptomus.

Taip pat svarbu netraumuoti hemorojinių mazgų, po tuštinimosi reikia apsiplauti, nusisausinti ir nusivalyti išangę minkštu tualetiniu popieriumi ar servetėle.

Paisant šių principų nedidelio laipsnio hemorojaus simptomai išnyksta vos po 2–7 dienų. Jei dieta ar vaistai neveiksmingi ar liga vis kartojasi, gali prireikti ir operacijos, kuri daugelį pacientų gąsdina, ypač jei teko matyti, kaip po operacijos kentėjo artimas žmogus.

Klasikiniu būdu išpjovus hemorojinius mazgus gijimas paprastai trunka ilgai – 3–6 savaites. Sveikstantį žmogų kamuoja skausmai, jis kraujuoja, kol žaizdos po operacijos gyja, negali ilgiau sėdėti ir kurį laiką tiesiog būna nedarbingas.

Laimė, yra ir kita alternatyva – operacija lazeriu. Pasaulyje 2009 metais pradėta taikyti lazerinė hemorojaus gydymo metodika vos po poros metų pasiekė ir Lietuvą. Vieni pirmųjų tokias operacijas pradėjo daryti Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos medikai, jie gerais savo darbo rezultatais dalijasi ir tarptautiniuose chirurgų kongresuose.

„Lazerinės operacijos metu nieko neišpjaunama, lazeriu koaguliuojami padidėję hemorojiniai mazgai, stengiantis nepažeisti tiesiosios žarnos gleivinės ar greta esančių struktūrų. Todėl pooperaciniu laikotarpiu pacientas gali nejausti skausmų arba diskomfortas gali trukti tik iki 10 dienų. Bet svarbiausia, kad po tokios operacijos neapribojama normali paciento veikla. Džiugu matyti pacientus, kurie po operacijos niekuo nesiskundė: nebuvo jokio skausmo, kraujo ar diskomforto išangės srityje – tik palengvėjimas“, – sakė chirurgas.

Tačiau pašnekovas pridūrė, kad ne visiems pacientams lazerinė metodika tinka.

„Pavyzdžiui, jei moterys skundžiasi odos pertekliumi, atliekame išangės audinių plastiką, arba jeigu pacientui yra ketvirtojo laipsnio hemorojus su ryškiu odos pertekliumi, dažnai atliekame operaciją harmoniniu skalpeliu, kuris veikia naudojant ultragarsą: vienu metu ir pjauna, ir koaguliuoja. Dėl to pacientui po operacijos mažiau skauda ir jis mažiau kraujuoja“, – paaiškino D. Danys.

Lazeriu gali būti operuojamos ir fistulės. Kol kas Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika yra vienintelė Lietuvoje ir viena pirmųjų Baltijos šalyse, kur taikomas lazerinis išangės ir kryžkaulio srities fistulių gydymas. Pagrindiniai simptomai, kad išangės srityje atsirado fistulė, yra atsiradęs šlapiavimas ir skausmas, odos dirginimas ar niežulys.

Pasak gydytojo koloproktologo, dažnai fistulės atsiranda po pūlingo aplinkinių išangės audinių uždegimo, vadinamo ūminiu paraproktitu, kuris ilgainiui gali kartotis ir tapti lėtinis.

Negydant ligos gresia išmatų nelaikymas, todėl pastebėjus pirmuosius jos požymius svarbu kuo greičiau kreiptis į chirurgą proktologą.

Paprastai chirurgas pacientui atlieka rektoskopiją ir ištiria tiesiąją žarną ieškant vidinės fistulės angos, paskiria dubens organų magnetinį rezonansą siekdamas įvertinti, ar fistulė nėra kompleksinė ir nesišakoja minkštuosiuose audiniuose. Geras ištyrimas nulemia dalį chirurginio gydymo sėkmės.

Ilgą laiką išangės fistulės gydytos jas išpjaunant. Tačiau dabar vis dažniau atsisakoma tradicinės operacijos, kurios metu traumuojami sfinkteriai, didinantys išmatų nelaikymo riziką, o po pjūvelių formuojasi randai.

Viena pažangesnių metodikų, anot mediko, yra lazerinė operacija (FiLac), kurios metu suardomas visas epitelizuotos fistulės kanalas.

Taip pat pasaulinėje praktikoje vis dažniau taikoma LIFT operacija, kurios metu visiškai netraumuojami tiek vidinis, tiek išorinis sfinkteriai, operuojant tiktai perkerpama tarp sfinkterių esanti fistulė ir užsiuvama vidinė jos anga, o likusi fistulė yra pašalinama.

Po tokių operacijų sumažėja tikimybė, kad problema atsinaujins, pacientas greičiau pasveiksta ir grįžta į normalią veiklą.

Smarkiai pažengęs yra ir kryžkaulio srities fistulių gydymas. Su šia liga dažniau susiduria jauni 25–40 metų žmonės, septynis kartus dažniau vyrai nei moterys.

„Dėl ko susiformuoja tokia fistulė, tiksliai nėra žinoma. Viena teorijų, kad tai – įgytas uodegikaulio uždegimas, kurį lydi fistulės formavimasis. Kitos teorijos teigia, kad per plauko folikulą patenka infekcija, dėl to išsivysto folikulitas“, – aiškino D. Danys.

Ilgą laiką kryžkaulio srityje atsiradus fistulei būdavo išpjaunamas nemažas audinių plotas su visa fistule, o žaizda susiuvama.

„Po tokių operacijų pacientai net iki trijų savaičių negali sėdėti, eiti į darbą, jaučia didelį diskomfortą dėl didelio žaizdos tempimo. Kadangi žaizda būna ties perlenkimo vieta, net iki 30 procentų po siūlių pašalinimo žaizda išsiskiria ir taip formuojasi dar didesnis randas. Estetinis rezultatas moterims ypač svarbus. O jeigu fistulė būna išsišakojusi ar kompleksinė, pacientui tenka atlikti odos plastiką“, – vardijo bėdas chirurgas.

Tačiau Baltijos ir Amerikos klinikoje jau kelerius metus taikomas minimaliai invazinis kryžkaulio srities fistulių gydymas lazeriu (SiLac). Po šios procedūros pacientas jau kitą dieną gali sėdėti, vaikščioti, nelieka paciento kūną darkančių randų.

Taigi Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje taikomi vieni pažangiausių tyrimų ir gydymo metodų. Gydytojas dažniausiai visas pilvo operacijas atlieka minimaliai invaziniu laparoskopiniu būdu. D. Danys neabejoja, kad tiek diagnostika, tiek gydymo taktika mes neatsiliekame nuo pažangių Vakarų Europos šalių ir JAV.

„Mes visą laiką remiamės būtent Europos ir JAV koloproktologų gairėmis ir taikome visus galimus gydymo būdus, pooperacinio sveikimo metodikas ir taktikas“, – pabrėžė proktologas D. Danys.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode