Reklama 1

Neurologas J. Fišas įspėjo: šie pokyčiai yra insulto priešaušris

 

Širdis – jausmų, o smegenys – proto buveinė. Nors mėgstama kartoti, kad širdžiai mylėti neįsakysi, be geros kraujotakos varginama ne tiktai širdis, bet ir galva. Tačiau apie sutrikusią smegenų kraujotaką žmogus neretai sužino tiktai atsidūręs ligoninėje.

Susirgus kokia nors kita liga įmanoma pasveikti, bet nuo insulto nukentėjęs žmogus gali ilgam arba net visam laikui prarasti ne tiktai darbingumą, bet ir savarankiškumą.

Gydytojas neurologas Jokūbas Fišas įspėjo, kad kraujotakos sutrikimai nėra reti net tarp jaunų žmonių.

Medikai ne veltui vadina insultą katastrofa, nes tai – ūmus kraujotakos sutrikimas. Smegenys badauja be deguonies, kuris yra lyg degalai, būtini kiaurą parą. O už tai, kad nepritrūktų deguonies, atsakinga kraujotaka.

Laiku nepastebėti kraujo sudėties pokyčiai gali prišaukti smegenų ląstelių žūtį.

Vilnietis gydytojas J.Fišas sakė, kad tam tikri pakitimai gali organizme vykti ir ilgai, ir lėtai, o žmogus nieko nejausti, nes nieko neskauda. Insulto priešaušris yra kaip nuobodžios repeticijos prieš būsimą operos premjerą.

Bet suskambėjus pirmiesiems akordams gali būti vėlu – smegenų kraujotakos krizė įvyksta staiga ir be jokių išankstinių ženklų. Pavyzdžiui, miegant ar gulint lovoje netikėtai nutirpsta viena kūno pusė, žmogus negali atsistoti, nusišypsoti, jam nukąra viena lūpų pusė, veidas pasidaro nesimetriškas. Net pasveikęs žmogus gali ilgai jausti insulto pasekmes.

– Kodėl insultas toks pavojingas?

– Ši liga niekam nedaro išimčių – serga tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Kita vertus, ne kiekvienas kraujotakos sutrikimas smegenyse baigiasi insultu. Bet pasitaiko atvejų, kai žmonės skundžiasi, kad jiems silpna, svaigsta galva, sutrinka pusiausvyra, pradeda ausyse ūžti ar mirguliuoti akyse, bet vėliau tai praeina. Ir jie nieko nedaro, nes mano, kad yra sveiki.

Tai – nedovanotina klaida. Į tokius negalavimus negalima numoti ranka, nes tai – įspėjimas, kad kažkas negerai su kraujotaka galvos smegenyse.

– Kodėl insultas visame pasaulyje pakerta vis jaunesnius žmones?

– Tai lemia įvairūs rizikos veiksniai. Gali būti kraujagyslių patologija, kurios priežastis – tam tikros anatominės ypatybės.

Pasitaiko atvejų, kad žmogus gimsta jau turėdamas kraujagyslių patologiją, bet tai sužino tik tada, kai patenka į ligoninę.

Kita svarbi priežastis, lemianti galvos smegenų kraujotakos pakitimus, – kraujo sudėties pokyčiai. Juos lemia sumažėjęs įvairių fermentų aktyvumas.

Fermentai yra biologiškai aktyvios, sakyčiau, energetinės medžiagos, nuo kurių priklauso, kaip greitai organizmas sugebės atsigauti. Bėda ta, kad su amžiumi fermentų gamyba ir jų aktyvumas organizme mažėja, nes tai – natūralus procesas.

Dėl kraujo sudėties pakitimų, sumažėjusio kraujagyslių sienelių elastingumo žmogaus organizmas nesugeba normaliai reaguoti į stresą ir fizinį krūvį. Tai sudaro prielaidas galvos smegenų kraujotakos sutrikimams – tiek išeminiam, tiek hemoraginiam insultui.

Išeminis kraujotakos sutrikimas pasižymi tuo, kad kraujas negali pritekėti iki tam tikrų galvos smegenų sričių.

Kai jo pritrūksta, prasideda deguonies badas. Šis kraujotakos sutrikimas labiau susijęs su kraujo sudėties pakitimais, o hemoraginis insultas – tai kraujo išsiliejimas į smegenis.

– Kokios priežastys lemia, kad kraujotaka pasidaro nenormali?

– Viso pasaulio mokslininkai suka galvą, kokiais būdais reikėtų gerinti galvos smegenų kraujotaką. Pigiausias, bet ir sunkiausias – pradėti nuo savęs.

Yra nustatyti įvairūs rizikos veiksniai, vienų poveikį mes galime sumažinti, nes tai priklauso nuo mūsų įpročių, valios, elgesio būdų. Bet yra ir tokių rizikos veiksnių, kurių negalime paveikti, nes tokie gimėme.

Jau sukaupta daug informacijos apie nutukimo žalą, nejudrumą, cukrinį diabetą ir šios ligos poveikį kraujagyslėms, rūkymo žalą. Bet ši informacija daug kam atrodo kaip nuobodi statistika.

Tačiau vengiant rizikos veiksnių gali pasisekti išsaugoti gerą kraujotaką iki gilios senatvės. Tuomet žmogus turės gerą atmintį, nesiskųs protiniu nuovargiu, bus patenkintas savimi ir kitais, jį lydės gera nuotaika.

Būtent gera galvos smegenų kraujotaka lemia, kad žmogus gali džiaugtis savo pomėgiais, likti kūrybingas, neprarasti humoro jausmo.

Būtina suprasti ir tai, ko negalime pakeisti. Tai – nemodifikuojami rizikos veiksniai. Yra žinoma, kad kai kurių rasių atstovai labiau linkę į insultą, vadinasi, polinkis sirgti kraujotakos ligomis gali būti susijęs su genais.

– Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie nemedikamentines priemones, pavyzdžiui, augalus. Kokią įtaką jie gali turėti kraujotakai?

– Žmonės vis labiau ilgisi natūralumo, ieško pagalbos iš gamtos. Per savo praktiką pastebėjau, kad daugelis žmonių nebenori sintetinių vaistų.

Dažnai girdžiu, kaip ligonis atsidūsta: „Gydytojau, jau pavargau nuo vaistų, gal galite skirti ką nors natūralaus?“

Vis daugiau specialistų pripažįsta, kad ilgai vartodami vaistus ligoniai kenčia ir nuo jų šalutinio poveikio.

Tai rodo, kad lazda turi du galus, – gydydami ligą ne visada galime apsaugoti pacientą nuo nepageidaujamo medikamentų veikimo.

– Kokių valstybių patirtimi mokslininkai labiausiai domisi ieškodami natūralios apsaugos kraujotakai?

– Japonija išskirtinai garsėja savo ilgaamžiais. Japonų atsparumas kraujagyslių ligoms gali būti susijęs su sveika gyvensena ir mitybos įpročiais. Jų mityboje gausu ryžių patiekalų, vaisių ir daržovių, vertingų aliejų, žuvies, ankštinių kultūrų – ypač sojų pupelių, žaliosios arbatos.

Mokslininkams pavyko nustatyti, kad fermentuotose sojose esanti veiklioji medžiaga, pavadinta natokinaze, mažina kraujo klampumą.

Tai yra fermentas, kuris veikia visoje kraujotakoje ir kartu gerina net smegenų kraujotaką. Ši natokinazės savybė yra išskirtinė, nes netgi tarp vaistų, skirtų kraujotakai gerinti, nesurasime vieno tokio, kuris veiktų tiek centrinę, tiek periferinę kraujotaką. Natokinazės atitikmens lietuvių maiste nėra, tačiau galima įsigyti kapsulių.

Svarbi ir Viduržemio jūros regiono gyventojų mityba, papildyta alyvuogių aliejumi. Jame esantis hidroksitirozolis – vienas stipriausių antioksidantų.

Natokinazės junginys su hidroksitirozoliu – puiki priemonė jauniems žmonėms, kurių cholesterolis yra normalus, arba vyresniems žmonėms, kurie jau vartoja vaistus nuo cholesterolio. Svarbu žinoti, jog blogojo cholesterolio padidėjimas rodo, kad žmogus turi didesnę riziką susidurti su kraujotakos sutrikimais.

– Ar tai reiškia, kad padidėjęs blogasis cholesterolis tiesiogiai lemia ir smegenų darbą? Kokių natūralių priemonių siūlo šiuolaikinis mokslas cholesteroliui mažinti?

– Cholesterolis yra vienas rodiklių, nuo kurių priklauso sveika kraujotaka. Iš augalinių medžiagų dar vienas revoliucinis atradimas yra monakolinas K.

Senovės Kinijoje buvo vertinami raudonieji ryžiai – paaiškėjo, kad juose aptinkama medžiaga monakolinas K veikia kaip šiuolaikiniai statinai.

Monakolinas mažina cholesterolį, kuris vadinamas bloguoju, bet didina gerąjį cholesterolį, ši medžiaga labai svarbi žmogaus organizmui, nes be jos sutriktų gyvybinės funkcijos.

Moksliniai tyrimai rodo, kad monakolinas reguliuoja trigliceridų kiekį, tai – gera priemonė nuo sklerozės. Iš raudonųjų ryžių gaminami preparatai vis labiau vartojami visame pasaulyje.

Taikant šiuolaikines technologijas pavyko sukurti įvairių natūralių derinių ir taip sustiprinti biologiškai aktyvių medžiagų veikimą.

Tačiau vien cholesterolio mažinimas problemos neišspręs. Į kraujotakos sutrikimus būtina žvelgti iš visų pusių.

Monakolinas K turi teigiamą poveikį tik kraujagyslių sienelėms. Jei veikliąją medžiagą, išgaunamą iš raudonųjų ryžių, sustipriname natokinaze, vadinasi, į vieną taikinį šauname ne viena, o dviem kulkomis.

Tokiu atveju ne tiktai gydome kraujagyslių sieneles, bet ir palengviname kraujo tėkmę – mažiname jo klampumą. Toks derinys užtikrina kompleksinį sprendimą tiems, kurie turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.

– Kada vertėtų papildyti mitybą augalinės kilmės preparatais?

– Svarbu, kad natūraliomis priemonėmis žmonės stiprintų sveikatą tol, kol dar jaučiasi sveiki. Jei žmogų parbloškė insultas, mes, gydytojai, šaliname jau pasekmes, o ne ligos priežastį.

Kai kuriais atvejais kartu su cheminiais vaistais gelbėja ir natūralios priemonės, dėl kurių nenutyla mokslininkų diskusijos, ar tai – medicininis preparatas, ar papildas.

Ne tik religija mėgsta šventą trejybę. Kalbant apie augalinės kilmės medžiagas ir naujus preparatus, tokią trejybę sudaro monakolinas K, natokinazė ir dar viena papildoma medžiaga – kofermentas Q10, riebaluose tirpstanti, į vitaminą panaši medžiaga, esanti visose mūsų organizmo ląstelėse.

Su amžiumi organizme nusilpsta kofermento Q10 gamyba. Vadinasi, reikia papildyti jo atsargas. Kada tai reikėtų padaryti, pakužda prasta savijauta.

Toks preparatas gali padaryti perversmą ne tik gydant lėtines ligas, bet ir užkertant joms kelią. Tai – puiki kraujotakos apsauga, nes padeda išvengti ne tik insulto, bet ir miokardo infarkto, galūnių kraujagyslių aterosklerozės, kitų vidaus organų senėjimo. Šis trijų veikliųjų medžiagų derinys turi poveikį ir vidaus organų – žarnyno, kepenų, inkstų – kraujotakai.

Dar viena rizikos grupė – vyresnio amžiaus moterys, kurioms artėja menopauzė arba jau yra prasidėjusi. Sulaukus tokio amžiaus kraujagyslės netenka natūralios apsaugos, nes sulėtėja moteriškų lytinių hormonų gamyba. Trijų sudedamųjų dalių junginys iš monakolino, natokinazės ir kofermento Q10 gelbėja nuo insulto moteris ir brandžiame amžiuje.

– Kraujotakos sutrikimai plinta kaip epidemija. Kaip dar galima su ja kovoti?

– Pirmiausia reikia galvoti apie nemedikamentines priemones – gyvensenos ir žalingų įpročių keitimą, fizinį aktyvumą, streso vengimą, angliavandenių kontrolę ir cukraus mažinimą.

Siūlyčiau dažniau peržiūrėti savo valgiaraštį ir rinktis maisto produktus, kurie nėra taip greitai pasisavinami. Taip pat būtinos maistinės skaidulos, gerinančios bakterijų darbą žarnyne.

Kiekvienas žmogus, gerbiantis save, turi žinoti, koks yra jo cholesterolio rodiklis, koks kraujospūdis, koks kraujo krešumas. Sveikata yra neįkainojamas turtas, tačiau tik susirgę įsitikiname, kad jį praradome.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode