Parama




COVID-19 nesibaigia užvėrus ligoninės duris – pacientams reikalinga fizinė ir psichologinė reabilitacija

„COVID-19 ligos gydymas ne visada pasibaigia užvėrus ligoninės duris“, – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Danuta Kropis. Pacientams gali prireikti reabilitacijos procedūrų – nuo paprastų kvėpavimo pratimų iki pagalbos atgaunant balsą ar terapijos druskų kambaryje. Be to, nemažai pacientų susiduria ir su psichologinėmis problemomis, kurias įveikti padės individualios psichologo konsultacijos ar grupiniai relaksacijos užsiėmimai.

Daugiau nei kvėpavimo sistemos liga

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ vedėja D. Kropis sako, kad COVID-19 nėra vien kvėpavimo sistemos liga, ji apima žymiai daugiau, nei įsivaizduojame, todėl ir pagalba pacientams neturėtų baigtis jiems palikus ligoninę ar nutrūkus nedarbingumui. „Turėjau galimybę dirbti viename iš RVUL COVID-19 skyrių ir prisidėti prie koronavirusu sergančių pacientų gydymo. Viena vertus, pamačiau, kokie pasiaukojantys ir dėmesingi žmonėms yra šio skyriaus gydytojai, slaugytojai ir padėjėjai. Kita vertus, buvo sunku matyti šia liga sergančius pacientus. Būtent todėl, būdama fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, akcentuoju reabilitacijos sirgusiems koronavirusu svarbą – mes galime padėti greičiau atgauti jėgas, psichologinį komfortą ir grįžti į normalų gyvenimą, kiek tai įmanoma dabartinėje situacijoje“, – teigia gydytoja.

Sausį RVUL reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ buvo atnaujintos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų konsultacijos ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Čia gali kreiptis ne tik neurologinio profilio pacientai (pvz., po insulto) ar pacientai po įvairių traumų (pvz., lūžių), tačiau ir jaučiantys liekamuosius reiškinius po persirgto COVID-19. Kaip teigia gydytoja D. Kropis, koronavirusas yra „gudrus“, jis su pacientais keliauja į namus įvairių liekamųjų reiškinių pavidalu – dusuliu, kosuliu, įvairiais skausmais ir kitais negalavimais, nes neretai suaktyvina ir kitas paciento jau turėtas ligas.

Gydytoja paaiškina, kad žmonės, persirgę COVID-19 ir turintys tokią diagnozę kaip pneumonija, bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, ūmus bronchitas, gali kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai. Pacientai, turintys Teritorinių ligonių kasų pažymas, reabilitacijos paslaugas gaus nemokamai, kitiems yra sudaryta galimybė tokias paslaugas įsigyti mokamai – tereikia tiesiogiai kreiptis į reabilitacijos centrą ir užsiregistruoti dėl apsilankymo (mokamų reabilitacijos paslaugų kainas nustato Valstybinė ligonių kasa). D. Kropis pabrėžia, kad eilių šiuo metu nėra, todėl pacientai galėtų pas specialistus patekti per kelias dienas, pasirinkti jiems patogų laiką.

Nuo kvėpavimo mankštos iki haloterapijos

Reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ sukurtos įvairios apimties reabilitacijos programos. Programos procedūrų pobūdis parenkamas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę. Susiduriantiems su kvėpavimo sistemos problemomis siūlomos dvi pagrindinės procedūros – kvėpavimo pratimai ir haloterapija, kitaip tariant, apsilankymas druskų kambaryje. Taip pat taikoma kineziterapija, mokoma taisyklingos kvėpavimo technikos.  

„Kvėpavimo mankšta skirta stiprinti kvėpavimo raumenims, ji palengvina atsikosėjimą, o tai prisideda prie geresnio kraujo prisotinimo deguonimi. Druskų kambarys yra ypatinga patalpa, jos lubos, sienos ir grindys padengtos druskos kristalais. Į patalpą tiekiamas sausas druskos aerozolis, o druskos dalelės tokios mažos, kad patenka į kvėpavimo takus, veikia juos antibakteriškai ir sustiprina. Ši procedūra tikrai labai maloni ir gerina ne tik fizinę, bet ir psichologinę pacientų būseną“, – sako gydytoja. Taip pat siūlomos logoterapijos procedūros, padedančios atstatyti balsą, sumažinti užkimimą, greitą balso stygų nuovargį kalbant. Ši reabilitacijos procedūra aktuali ne tik pacientams, kurie buvo intubuoti, bet ir besigydžiusiems ambulatoriškai, jaučiantiems gerklės skausmą ir kitus nepageidaujamus reiškinius.

Gydytoja D. Kropis pabrėžia, kad nereikėtų manyti, jog reabilitacija reikalinga tik sunkiai sirgusiems vyresniems žmonėms: „Jauniems žmonėms tikrai nereikėtų gėdytis, kad po ligos iškart nepavyks grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Nereikia nusivilti savimi, jei trūksta jėgų – tai nėra nuosprendis visam gyvenimui. Galime paskirti fizinio krūvio tolerancijos didinimo pratimus ir profesionaliai grąžinti jiems jėgas.“ 

Svarbi ir psichologinė pagalba

Daugėjant informacijos apie COVID-19 aiškėja, kad liga sukelia ne tik fizinius, bet ir psichoemocinius liekamuosius reiškinius – persirgus ja gali prireikti ir psichologo pagalbos tam, kad būtų lengviau grįžti į įprastas gyvenimo vėžias. Gydytoja D. Kropis teigia, kad neretai net ir pasveikęs žmogus jaučia nerimą ar baimę. „Pirmiausia, tai yra nerimas dėl artimųjų, taip pat prisideda ir neigiamas visuomenės požiūris į persirgusius koronavirusu. Liga yra nauja ir grėsminga, informacija viešojoje erdvėje ne visada tiksli arba klaidingai interpretuojama, todėl pasitaiko net ir atvejų, kai diskriminuojami į darbą grįžę žmonės, kolegos jų šalinasi. Tai sukelia nemenkų psichologinių iššūkių.  

Tokiems žmonėms galime pasiūlyti psichologo konsultacijas. Iki šiol buvo įprasta su specialistu kalbėtis apie ligos priėmimą ir eiti link susitaikymo su ja. O štai COVID-19 pacientams atvirkščiai, reikia padėti įtikėti pasveikimu ir tuo, kad jie nekelia grėsmės artimiesiems ir gali grįžti į įprastą gyvenimą, – sako gydytoja. – Taip pat siūlome ir grupinius relaksacijos užsiėmimus, kuriuose mokome atsipalaiduoti, nurimti, atgauti vidinę ramybę. Svarbu, kad iš ligoninės į namus grįžę žmonės neužsidarytų, bet pilnavertiškai grįžtų į visuomenę.“ 

Ragina nepamiršti motyvacijos

Reabilitacijos sėkmę lemia darnus komandinis darbas, kuriame dalyvauja pacientas, gydytojas ir reabilitacijos specialistų komanda. Visgi reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ vedėja D. Kropis akcentuoja ne tik profesionalios pagalbos svarbą, bet ir asmeninę paciento motyvaciją. Gydytoja prisimena pacientę, atvykusią reabilitacijai po insulto: „Jai buvo daugiau nei 80 metų, asmeninė motyvacija labai menka. Praėjus maždaug pusę reabilitacijos kurso buvo pradėta svarstyti apie tai, kad nesant jokios pažangos moteris bus išsiųsta į slaugos namus. Visgi po psichologo konsultacijų ir atkaklaus komandos darbo pacientės emocinė būklė žymiai pagerėjo, ji ėmė noriai dalyvauti procedūrose ir galų gale pati pastebėjo savo pažangą – galėjo savarankiškai susišukuoti, apsirengti ir pan. Pasibaigus reabilitacijai ji išvažiavo namo galėdama vaikščioti su pagalbinėmis priemonėmis. Tad tikrai galiu patvirtinti, kad asmeninė paciento motyvacija siekiant atgauti prarastus fizinius gebėjimus yra labai svarbi, ji padeda pasiekti geresnius reabilitacijos rezultatus.“

Visgi D. Kropis sako, kad stebuklingų pagijimų per kelias dienas nebūna. Su nepagrįstai dideliais lūkesčiai atvykę pacientai reabilitaciją pradeda entuziastingai, bet po kelių dienų nesulaukęs trokštamo rezultato nusivilia ir praranda motyvaciją. „Susirgti galime labai greitai, o štai pasveikimas priklauso nuo daugelio faktorių, jam reikia laiko ir kantrybės. Tačiau mes turime patirties, puikiai dirbančią, profesionalią komandą, esame įsikūrę nuostabioje vietoje Verkių regioniniame parke, todėl esame visada pasiruošę padėti pacientams – tiek motyvuotiems, tiek tiems, kuriems motyvacijos gali trūkti“, – tikina gydytoja.

RVUL informacija

SAM nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode