Vairuotojų apklausa: dviratininkai turėtų būti lenkiami konkrečiu atstumu

Lietuvoje dviračiai vis labiau populiarėja – daugėja juos naudojančių žmonių, tiesiama daug naujų ir remontuojama senų dviračių takų, o ir pati transporto priemonė vis dažniau naudojama ne tik laisvalaikiui, bet ir kasdieniam susisiekimui. 

Vis tik dviratininkų saugumo situacija kelyje dar nėra gera – nemaža dalis automobilių vairuotojų rizikuodami sukelti avariją dviratininkus lenkia itin nedideliu atstumu. Ekspertai teigia, kad kiekvienas vairuotojas savaip interpretuoja lenkimo atstumą, o didesnį eismo saugumą galėtų užtikrinti Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimas.    

Lietuvos KET konkretus atstumas nenurodytas – čia yra tik nurodymas, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Konkretaus atstumo, kuriuo būtų lenkiami dviratininkai, įtvirtinimui Kelių eismo taisyklėse pritaria ir transporto priemonių vairuotojai.

Įsibėgėjus dviračių sezonui, draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje atliko reprezentatyvią vairuotojų nuomonės apklausą dėl saugaus dalyvavimo eisme. 75 proc. respondentų pritaria, kad transporto priemonės vairuotojas lenkiantis dviratininką turėtų laikytis konkretaus atstumo.

Likusioji dalis – 25 proc. – apklaustųjų nurodė, kad kiekvienas vairuotojas turėtų įsivertinti individualiai pagal konkrečią situaciją. Tokios nuomonės dažniau laikosi 56 m. ir vyresni respondentai.

Pats populiariausias atsakymas į klausimą, kokio atstumo turėtų laikytis dviratininką lenkiantis automobilio vairuotojas, buvo 1,5 metro – jį įvardino 30 proc. respondentų. Dar 22 proc. respondentų nurodė didesnį nei 2 metrų atstumą ir tik 6 proc. apklaustųjų manymu pakanka 1 metro atstumo.

ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktoriaus Gyčio Matiuko teigimu, nepakankamas dviratininkų saugumas keliuose – vis dar opi šalies problema, todėl inicijavome bendrą Lietuvos kelių policijos, dviratininkų, automobilininkų ir „Velomaratono“ atstovų susitikimą. Jame nuspręsta bendradarbiauti, siekiant Kelių eismo taisyklėse (KET) įteisinti 1,5 metro atstumą, kuriuo keliuose būtų lenkiami dviratininkai. 

„Dviratininkams skirtų takų nepakanka, o gatvėmis važiuoti daugeliui jų vis dar nejauku ir nesaugu, nes automobiliai dviračius kartais aplenkia nutolę vos keliomis dešimtimis centimetrų.

Tai labai pavojinga, nes automobilio vairuotojas gali net nepajusti veidrodėliu užkabinęs dviratininką, o pastarajam tai reikštų neišvengiamą griuvimą ar net ir rimtesnes pasekmes.

Tad būtini pokyčiai, siekiant užtikrinti didesnį eismo dalyvių saugumą. Juolab, kad ir nuomonės tyrimo rezultatai rodo, jog dauguma vairuotojų pritaria konkretaus atstumo, kuriuo turėtų būti lenkiami dviratininkai, įtvirtinimui“, – sako G. Matiukas.

Įvairios interpretacijos dėl saugaus atstumo

1,5 metro taisyklė galioja Ispanijos ir Portugalijos kelių eismo taisyklėse, 1 metro – Belgijos, Nyderlandų, o Prancūzijoje – 1 metras miestuose ir 1,5 užmiestyje.

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) atstovų teigimu, saugus atstumas šalies keliuose šiuo metu yra optimalus terminas, nes jis priklauso nuo aplinkos – eismo intensyvumo, važiavimo greičio, vietovės reljefo ir kitų dalykų. Dviračių treneris Vaidas Rimkus sako, jog problema šioje situacijoje yra ta, kad žmonės skirtingai interpretuoja saugų atstumą. 

„Dviračiu nevažinėjančiam žmogui gali atrodyti, jog aplenkti nutolus tik 30 centimetrų yra normalu, kitam saugus atstumas gali būti metras. Kaip dviratininkas galiu patikinti, kad saugus atstumas lenkiant yra pusantro metro. Jeigu jis didesnis – gerai, jeigu mažesnis – tuomet kyla pavojus dviratininkui“, – sako V. Rimkus.

Dviračių treneris pasakoja, kad kelkraščiai, kuriais važiuoja dviratininkai, ne visada lygūs – juose būna duobių, akmenų, o kartais ir sumontuoti kanalizacijos dangčiai. Todėl dviratininko judėjimo trajektorija, anot V. Rimkaus, bet kurią akimirką gali pakisti ir nedideliu atstumu lenkiantis automobilis rizikuoja veidrodėliu kliudyti kitą eismo dalyvį.

Vilkikai ir kiti sunkvežimiai yra dar didesnė grėsmė – nors jų veidrodžiai sumontuoti aukštai ir yra nepasiekiami, priekabos siūbuoja ir gali nustumti dviratininkus nuo kelio. Juos nublokšti taip pat gali ir prie pat privažiavusios sunkiasvorės transporto priemonės sukeltas vėjo gūsis.

Didelę vairavimo patirtį turintis žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius sako, kad pusantro metro lenkimo įteisinimas – logiškas žingsnis siekiant užtikrinti ne tik dviratininkų, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą. 

„Dažnas vairuotojas dviratininką lenkia pasirinkdamas vos keliolikos centimetrų atstumą, nerodydamas posūkio ženklų ir taip sukeldamas pavojų pedalus minančiam žmogui. Tokios situacijos gimsta ne dėl prastų vairavimo įgūdžių, o todėl, jog vairuotojai patys retai atsiduria dviratininkų kailyje, kad suprastų, su kuo jiems tenka susidurti.

Aš daug metų važinėju automobiliais, todėl puikiai suprantu kelių eismo kultūrą ir saugumo svarbą, tačiau tik pats, neseniai atsisėdęs prie dviračio vairo, supratau, kokie išties prasta situacija yra mūsų šalis keliuose ir su kokiomis pavojingomis situacijomis kasdien susiduria dviratininkai“, – sako V. Milius.

Laikomasi senų nuostatų

Pastaraisiais metais didėja automobilių susidūrimų su dviračiais skaičius. 2015 m. sausio–gegužės mėnesiais tokių įvykių buvo užfiksuota 58, 2016 m. – 59, 2017 m. – 66, o šiemet – jau 73. 

Anot dviračių trenerio V. Rimkaus, žmonių sąmonėje užsilikusi kelių dešimtmečių senumo kelių eismo taisyklių nuostata, kad dviračiams skirtas tik vienas metras nuo kelio krašto, įskaičiuojant kelkraštį. Jau daug metų tokių nurodymų nėra – KET tik parašyta, jog dviratininkas turi važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelio krašto.

Naujausių eismo taisyklių nežinantys vairuotojai, pasak trenerio, galvoja, jog dviratininkai turi važiuoti kelkraščiu ir todėl pyksta pamatę juos kelyje.

„Kiekvienas vairuotojas žino, kad negalima lenkti tuomet, kai viduryje kelio nubrėžta ištisinė linija ar kai pastatytas tokį manevrą draudžiantis ženklas. Reikėtų nustatyti konkrečias taisykles ir dviratininko lenkimui – prieš atliekant manevrą parodyti posūkį ir, jeigu reikia – pristabdyti bei laikytis konkretaus, bent pusantro metro atstumo. Tai išgelbėtų ne vieną gyvybę“, – įsitikinęs treneris V. Rimkus.

Draudimo ekspertas primena, kad norint dviračiu važinėti saugiai, būtina rinktis techniškai tvarkingas dvirates transporto priemones, važinėti dėmesingai, rinktis saugų greitį ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode