Reklama 2

Ar didesnio pravažumo automobiliai turi visureigiams būdingų savybių?

 

Paradoksalu, tačiau įsibėgėjus XXI amžiui ir nenumaldomai artėjant dienai, kai žvyrkeliai bus įtraukti į „Raudonąją knygą“ kaip nykstantis reiškinys, padidinto pravažumo automobilių bei visureigių populiarumas auga tarsi ant mielių. Neatsitiktinai konkurse „Metų automobilis 2019“ tarp 33 pretendentų į geriausiojo sostą šįkart net 17 būtent šiam segmentui priskiriamų mašinų.

Kas bendra tarp visureigio ir SUV?

Šiuo metu maždaug kas ketvirta įsigyjama nauja transporto priemonė priskiriama SUV kategorijai, kurią charakterizuojant žongliruojama daugybe neoficialių pavadinimų bei apibrėžimų, pradedant „parketiniu visureigiu“ ir baigiant „džipu“.

Kas sukėlė tokį jų bumą atsakyti beveik taip pat sudėtinga, kaip ir logiškai paaiškinti, kodėl rinkimuose į Seimą žmonės balsuoja už populistinius niekus tauzijančius veikėjus.

Nors akronimas SUV (angl. Sport Utility Vehicle) verčiamas kaip „sportinis laisvalaikio automobilis“, absoliučia dauguma atvejų tokie ratuočiai neturi bendra su automobilių sportu. 

Tai viso labo transporto priemonės, kuriomis patogiau nei su klasikiniu sedanu ar hečbeku gabenti sporto inventorių – banglentes, dviračius ar panašius didesnių gabaritų daiktus iki tos vietos, kur šie bus naudojami: laukinius paplūdimius, miškus, kalnus etc.

Tačiau įprastomis sąlygomis SUV nusileidžia klasikiniams modeliams tiek valdymo savybėmis, tiek degalų sąnaudomis, tiek praktiškumu.  

Tas pats pasakytina ir apie daugelio miesto visureigių galimybes klampynėje. Turėdami šiek tiek aukštesnę prošvaisą jie gali lengviau judėti žiemą sniegu užverstomis gatvėmis ir nebijoti kontaktų su masyviais šaligatvių borteliais, tačiau sprendimas sukti į tikrą bekelę visuomet turės tam tikrą avantiūrizmo prieskonį. 

Ne veltui naujųjų laikų automobilininkų tautosaka byloja, kad „kuo geresnis džipas – tuo toliau reikia eiti iki traktoriaus“.

Oficialiose pravažumo varžybose dalyvaujantys sportininkai teigia, kad tikras visureigis turėtų turėti tokius pravažumą lemiančius konstrukcinius ypatumus kaip visų varančiųjų ratų transmisija, vienoda priekinių ir užpakalinių ratų tarpvėžė, maždaug 30 cm siekiančią prošvaisą, leidžiančią apsižergti aukštus akmenis, žemės kupstus ar kelmus, didelę pakabos eigą, didelius užvažiavimo ir nuvažiavimo bei išilginio pravažumo kampus, leidžiančius įveikti stačias įkalnes/nuokalnes, taip pat 60–80 cm gylio brastas.

Privalomais tikro visureigio bruožais laikomi rėminė konstrukcija, papildoma pavarų dėžė (demultiplikatorius arba „palėtintojas“), leidžianti radikaliai padidinti traukos jėgą, taip pat galimybė blokuoti tarpašinį ir tarpratinį diferencialus.

Kaip taisyklė, visureigiai būna apauti aukšto profilio ir didelio skersmens padangomis su stambiais protektoriaus rašto blokeliais. Šie dalykai leidžia koreguoti slėgį į gruntą (važiuojant per birų smėlį, sniegą ar pelkėtą vietovę slėgis sumažinamas net iki 20–40 kPa) ir efektyviai išstumti purvą. 

Ką iš minėtų dalykų turi miesto visureigiai? Absoliučia dauguma atvejų „parketinukai“ apsiriboja kiek didesne prošvaisa (populiariausių modelių atstumas tarp automobilio „papilvės“ ir kelio paviršiaus 16–20 cm; palyginimui tradicinio kėbulo tipo mašinų prošvaisa paprastai siekia 13–16 cm), ir tokiais bekelės mašinų atributais kaip variklio karterio, ratų arkų bei slenksčių apsauga nuo abrazyvo. 

Netgi visų varančiųjų ratų sistemą – skirtingų gamintojų duomenimis – turi viso labo tik apie 5–20 proc. miesto visureigių, kurios formulė dažniausiai būna ne nuolatinė/mechaninė 4x4, o valdoma borto kompiuteriu.

Savaime, tai nėra nei labai blogai, nei labai gerai, tačiau reiktų turėti galvoje, kad skirtingų gamintojų SUV tokiomis pat aplinkybėmis gali elgtis visiškai skirtingai: kai kurie automobiliukai, turintys keturių varančiųjų ratų pavaros sistemą ekstremaliomis sąlygomis elgiasi tarsi būtų varomi vien priekiniais ratais.  

Laboratorinės bekelės egzaminas

Ko vertas kuris konkurse „Metų automobilis 2019“ dalyvaujantis krosoveris vertinimo komisijos žmonės bandė išsiaiškinti visiems SUV modeliams surengę palyginamuosius bandymus specialioje mašinų pravažumui tikrinti skirtoje platformoje „Peak Point“.

Ši konstrukcija leidžia pamatuoti 8 svarbiausius visureigiškus parametrus, lemiančius automobilio elgseną bekelėje bei sudėtingesnėmis eismo sąlygomis, mašinų net neišpurvinant. 

Tarkim vadinamosiose „sūpynėse“ buvo tiriamas įkalnės asistentas bei nuokalnės stabdis – t. y. vertinama, kaip veikia elektroninės sistemos, padedančius automobiliu pajudėti iš vietos sudėtingose situacijose.

Kalnų imitacijos stende vertinamas įstrižinis ratų blokavimas.

„Peak Point“ platformos konstruktorius ir visureigių ekspertas Audrius Suktus itin svarbiu laiko kėbulo standumo bandymą. Jo metu automobilis vienu ar dviem ratais užvažiuoja ant aukštesnės platformos vietos taip, kad atsirastų įstrižinės kėbulo apkrovos.

„Geru“ rezultatu laikoma tokia geležies reakcija, kai be jokių kaprizų atsidaro/užsidaro visos durelės. Pasirodymas šioje rungtyje laikytinas vienu svarbesnių, nes nuo kėbulo standumo priklauso kokį krūvį gaus ir kaip greitai susidėvės visos prie kėbulo tvirtinamos detalės, pradedant salono apdaila ir baigiant pakabos geometrija. 

Šoninio posvyrio rampoje buvo matuojami įkalnės įvažiavimo bei nuokalnės nuvažiavimo kampai, lemiantys ar automobilis nekliuvinės už visko, kas styro virš horizonto linijos aukščiau kopūsto galvos. T. y. tikėtina, kad konstruktoriai pirmenybę teikė dizaino patrauklumui, aerodinaminėms savybėms, puikiai suprasdami, kad jų šeimininkai realiai į bekelę nekiš nosies.

Vadinamojoje „rolikų“ rungtyje (automobilis vienu ar keliais ratais užvažiuoja ant besisukančių ratukų ir netenka sukibimo) tikrinami trys parametrai: priekinės, galinės ašies diferencialų blokavimas ir tarpašinio diferencialo veikimas.

Nuo šių dalykų priklauso ar tikroje bekelėje automobilis neįstrigs vienam varančiųjų ratų pakibus ore.

Visureigių sporto entuziastai pripažįsta, kad nors naujos kartos miesto visureigiai neturi vadinamųjų „kietų“, mechaninių visų ratų sujungimų, ir vis dažniau į pagalbą pasitelkiama elektronika, didesniojo jų dalis važiuoja tikrai geriau nei senieji „tikri“ visureigiai – „Nissan Patrol“, „Land Rover Discovery“, „Mitsubishi Pajero“ ir netgi „Toyota Land Cruiser“.

Šios mašinos bekelės monstrais tapdavo tik papildami pasirūpinus brangiomis blokiruotėmis, specialiais ratais ir t. t. Kitais atvejais automobilis pakimba ant dviejų ratų ir sustoja net nedidelėje įkalnėje. 

Dar vienas svarbus dalykas, lemiantis kaip toli miesto visureigis nukeliaus sudėtingomis eismo sąlygomis – teisingas elektroninių sistemų įdarbinimas.

Krosoverio elgseną bekelėje gali lemti tai, ar vairuotojas nepamirš aktyvuoti diferencialų blokiruočių ar parinkti ESP, ECS bei kitų susijusių sistemų atitinkamų režimų, padedančių paskirstyti ir perduoti variklio sukimo momentą tiems ratams, kurie turi daugiausiai sukibimo su keliu.

Svarbu žinoti, kad kaskart išjungus variklį elektroniniai pagalbininkai taip pat „išeina poilsio“, todėl prieš kiekvieną naują kliūčių ruožą būtina jas įjungti iš naujo. 

Pirmasis bandymų raundas 

Šiųmetiniame konkurse „Metų automobilis 2019“ visureigius „Peak Point“ platformoje egzaminavęs kolega Vitoldas Milius atkreipė dėmesį, kad čia geriausiai pasirodė tie modeliai, kurie gamintojo buvo suprojektuoti kaip visureigiai. 

„Iš tiesų gerus įspūdžius paliko „Suzuki Jimny“ ir „SsangYong Rexton“, su „egzamino“ užduotimis neblogai susidorojo „Dacia Duster“ bei „Subaru XV“, komplimentų nusipelnė „Volkswagen Touareg“.

Tie modeliai labai skiriasi vienas nuo kito, bet kiekvienas per tam tikrą prizmę yra toks, kuriuo galima drąsiai nuvažiuoti nuo kelio.

Jų diferencialai veikia puikiai, o variklio galia – pakankama norint užkopti į 29 laipsnių statumo (tai viena standartinių „Peak Point“ platformos užduočių visureigiams) įkalnę“, – pastebėjo V. Milius.

Visų automobilių bandymai tęsis kitą savaitę Druskininkuose prasidėsiančioje stovykloje, o nugalėtojai bus įvardyti lapkričio 29 d.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode