Prieš vartodami vaistus nuo alergijos ir sėsdami prie vairo – pasitarkite su vaistininku

 

Pavasarį bundanti gamta džiugina ne visus – daliai žmonių tai metas, kurį lydi ašarojimas, čiaudulys, gerklės perštėjimas, akių niežėjimas ar net paūmėjusi bronchinė astma. Tiesa, prieš griebiantis vaistų, medikai ir draudikai primena apie jų šalutinius poveikius, itin pavojingus sėdantiems prie automobilio vairo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ką turi žinoti kiekvienas, turintis alergijų, kaip natūraliai vengti alergenų, kuo skiriasi senos ir naujos kartos vaistai nuo alergijos ir kada jų pavartoję galite gauti baudą iki 860 eurų ar net netekti teisės vairuoti – šiuo metu itin aktualios specialistų įžvalgos.

Po avarijos gali grėsti didelė atsakomybė

Pavasarį žmogaus imunitetas dar labai silpnas, organizmas sunkiau neutralizuoja ir pašalina alergenus, todėl dažnas griebiasi vaistų. Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius, retas vairuotojas susimąsto, jog šie medikamentai gali silpninti reakciją, žmogus gali prarasti koordinaciją, nejausti transporto priemonės gabaritų.

„Dėl to ir Kelių eismo taisyklėse aiškiai parašyta, kad vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Maža to, vairuotojas gali netekti teisės vairuoti transporto priemonės nuo vienerių iki ketverių metų“, – perspėja R. Pocius.

Draudikų atstovas pripažįsta, kad atvejų, kai vairuotojai Lietuvoje nubaudžiami būtent dėl vairavimo išgėrus tam tikrų vaistinėje įsigytų medikamentų, jam tekę girdėti nedaug, tačiau tokia teisinė galimybė tikrai egzistuoja.

Anot R. Pociaus, didesnių bėdų galėtų kilti tada, jei po tam tikro incidento vairuotojo organizme būtų aptikta medikamentų, galinčių turėti įtakos vairavimui.

Turint alergiją žiedadulkėms ir vairuojant automobilį, draudimo įmonės atstovas pataria prieš vartojant bet kokius medikamentus visada pasitarti su vaistininku ar gydytoju bei perskaityti vaistų informacinį lapelį.

Į alergines reakcijas nenumokite ranka

„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė patvirtina, kad su alergijomis kovojantys žmonės – išties dažni svečiai vaistinėse. Žirginėliais pasipuošę lazdynai, alksniai ar beržai, šviežiai atsiradusios uogos, daržovės, prieskoninės žolelės daugeliui sukelia labai nemalonių pojūčių.

Šiuo metu paūmėja ir alergija saulei, o vyraujant sausiems ir vėjuotiems orams, alergija žiedadulkėms dar sustiprėja.

„Įkvėpus alergenų pasireiškia alerginis rinitas, ašarojimas, čiaudulys. Kai organizmas reaguoja į kontaktines medžiagas aplinkoje, atsiranda bėrimas, niežulys, vystosi kontaktinis dermatitas ar egzema.

Kai alergenai patenka su maistu, sutrinka virškinimo sistema, pykina, viduriuojama, atsiranda odos bėrimų, dusulys, sutrinka kvėpavimas“, – nemalonias reakcijas vardija vaistininkė.

Pagrindinė rekomendacija – jokių kontaktų su alergenais, į alergines reakcijas nenumoti ranka, kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, kam konkrečiai esate alergiškas, koks medikamentinis gydymas galimas.

„Alergiški žmonės vaistus, kuriais gydoma alergija, visada turėtų nešiotis su savimi, o prieš vykdami į gamtą juos pradėti vartoti bent prieš 3–5 dienas“, – pataria ji.

Be to, nors apsišarvuojate įvairiausiais nosies purškalais ir antihistamininiais preparatais, žydint pavojingiems augalams geriau išvis vengti vietų, kur jų daug, neatidarinėti langų, kai lauke stiprus vėjas, dažnai valyti patalpas, o grįžus iš lauko nusiprausti.

Turint maisto alergiją specialistė rekomenduoja vengti probleminio maisto, konservantų, atidžiai skaityti etiketes. Odos alergijas gali sukelti dulkės, pelėsiai, saulė, kosmetika, gyvūnai, tad jų reikia arba visai vengti, arba itin daug dėmesio skirti namų švarai ir higienai.

Gali padėti ir natūralūs antioksidantai – obuoliai, žalioji ir juodoji arbata, svogūnai, raudonosios vynuogės, špinatai, kviečių gemalai, batatai, migdolai bei vitaminai-antioksidantai.

Alergiją galima ir kontroliuoti, ir įveikti

Patys populiariausi yra geriamieji naujos kartos antihistamininiai vaistai. Jie tinka įvairių rūšių alergijoms gydyti ir tiek kvėpavimo, tiek maisto ar odos alerginėms reakcijoms malšinti.

„Gali būti taikoma ir specifinė imunoterapija, padedanti alergiją įveikti „iš vidaus“ – šis gydymas sureguliuoja žmogaus imuninę sistemą taip, kad ji pradėtų gaminti apsauginius antikūnus, kurie ir sumažina alergines reakcijas“, – teigia E. Ramaškienė.

Tiesa, kaip ir visi vaistai, vaistai nuo alergijos sukelia šalutinį poveikį (nuovargis, burnos džiūvimas, galvos skausmas ar svaigimas, dažnas širdies plakimas, įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai, traukuliai, alergija veikliajai medžiagai ir kt.), tačiau jie nebūtinai gali pasireikšti visiems vartotojams.

„Dauguma naujos kartos vaistų jau nebesukelia mieguistumo, jie yra saugesni vartoti vairuojant ar dirbant įvairia technika, galima vartoti tiek ilgai, kiek aplinkoje yra alergenų. Svarbu atidžiai skaityti informacinį lapelį, esantį pakuotėje ir atidžiai stebėti savo organizmo reakciją“, – informuoja  vaistininkė.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode