Reklama 1

Teisėjų taryba pasisakys dėl korupcija įtariamų kolegų atleidimo

 

Teisėjų taryba penktadienį spręs, ką patarti prezidentui Gitanui Nausėdai dėl jo prašymo atleisti tris korupcija įtariamus teisėjus.

Šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo, ar teikti Seimui atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėją Egidijų Laužiką bei Apeliacinio teismo teisėjus Konstantiną Guriną ir Valdimarą Bavėjaną.

G. Nausėda svarsto juos atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Be minimų trijų, korupcijos byloje dar įtariami dar penki teisėjai – Viktoras Kažys iš Apeliacinio teismo, Henrichas Jaglinskis iš Vilniaus apygardos teismo, Arūnas Kaminskas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, Gintaras Čekanauskas iš Kauno administracinio teismo ir Robertas Rainys iš Vilniaus miesto apylinkės teismo.

Seimo nariai šią savaitę pranešė surinkę parašus, kad galėtų pradėti apkaltos procesą K. Gurinui, V. Kažiui, V. Bavėjanui ir E. Laužikui. Tai jie daro susipažinę su teisėsaugos pateikta informacija apie įtarimus šiems teisėjams.

Įtarimai byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.

Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.

Vilnius, rugpjūčio 2 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Keičiasi Lietuvoje dislokuotos NATO pajėgų kovinės grupės vadas

 

Ketvirtadienį Jonavos rajone, Rukloje, Mokomajame pulke, vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijų ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.

Nuo vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Peerą Papenbroocką (Perą Papenbruką) pakeis naujasis kovinės grupės vadas taip pat Vokietijos karininkas pulkininkas leitenantas Rouvenas Habelis, vadovaujantis Vokietijos 391-ajam mechanizuotajam pėstininkų batalionui, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Tarnybą pradedantis naujasis Vokietijos kontingentas suformuotas 391-ojo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, įsikūrusio Bad Salzungene, pagrindu.

Nuo 2017 metų pradžios Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Per daugiau nei dvejus metus NATO batalione rotuodamiesi jau yra tarnavę  per 8 tūkst. sąjungininkų karių iš devynių NATO valstybių.

Šiuo metu bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje dislokuoti Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos kariai, Islandija į kovinę grupę yra skyrusi civilį specialistą.

Lietuvoje NATO kariai nuolat treniruojasi, dalyvauja visose svarbiausiose pratybose. Juos taip pat dažnai galima pamatyti įvairiuose kultūriniuose ir socialiniuose projektuose, Lietuvos istorinių ir valstybių švenčių minėjimo renginiuose.

Lietuvoje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas yra tiesioginis atsakas į agresyvius ir provokacinius karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų. Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalionus prieš Rytinių NATO sienų priimtas 2016 metų liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.

Vilnius, rugpjūčio 1 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Per pratybas sostinėje bus imituojama nelaimė Astrave, evakuojami vilniečiai

 

Rugsėjo 5-ąją sostinėje vyks pratybos imituojant branduolinę avariją, bus evakuojami vilniečiai.

Pasak Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, vertinamas scenarijus, kad radiacinė tarša yra pasklidusi 50 kilometrų spinduliu nuo elektrinės – šią zoną apima ir Vilnius.

„Scenarijus apims imitavimą, kad tam tikrą dalį Vilniaus reikia evakuoti, žmonės bus nukreipiami į vadinamuosius švarinimo punktus, punktas bus įrengtas prie „Siemens“ arenos“. Ten mes tą procedūrą atliksime: perrengsime žmones, susodinsime į autobusus ir Ukmergės gatve palydėsime Ukmergės kryptimi“, – pasakojo P. Poderskis.

Per pratybas bus bandoma įvertinti savivaldybės įmonių grupės, kitų tarnybų pasirengimą grėsmėms, bus imituojamos ir kibernetinės atakos.

„Trikdysime valstybinių institucijų darbą, žiūrėsime, kaip visi esame pasirengę“, – pasakojo P. Poderskis.

Jo vertinimu, nacionalinės institucijos vangiai ruošiasi Astravo atominės elektrinės darbo pradžiai ir galimiems incidentams.

Anot administracijos direktoriaus, jau dabar savivaldybė mato „dideles skyles“, t. y. trūkta finansavimo, įrangos, bendradarbiavimo su kitomis institucijomis.

Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad scenarijuje numatyta, jog „civilinės saugos personalas gauna žinių, kad yra radiacinis užterštumas“.

„Tokių budinčių darbuotojų Vyriausybė nefinansuoja, tai mes imituojame, tarsi tokie yra, bet jų nėra“, – aiškino P. Poderskis.

Jei tarša patektų į Nerį, P. Poderskis sako, kad rengiamas planas, kaip reikėtų tiekti vandenį iš požeminio vandens šaltinių, kurie nesusiję su Neries baseinu. Tačiau jis pripažįsta, kad šiuo metu alternatyvų dar nėra.

„Bet tai kol kas būtų didelė problema. Tai esame įvertinę ir šių pratybose bandysime pasidaryti tam tikras išvadas“, – kalbėjo direktorius.

Savivaldybė įspėja, kad kils nepatogumų ir eismo dalyviams, pavyzdžiui, Ukmergės gatve bus leidžiamas eismas tik viena kryptimi. Dėl to atsiprašoma miestiečių.

Imituojant evakuaciją bus naudojami ir autobusai, ir troleibusai, pačių evakuojamų žmonių nebus daug, čia dalyvauti gali iš anksto tinklalapyje legionas.vilnius.lt užsiregistravę savanoriai.

„Norime pasitikrinti ir iššūkius, susijusius su tuo, kad žmonės gali nemokėti lietuvių kalbos, kaip tarnybos veikia tuo atveju, nes tai irgi yra žmonės, su kuriais reikia dirbti, teikti pagalbą“, – sakė jis.

P. Poderskis pripažįsta, kad net ir „blogiausiu scenarijumi, viso Vilniaus evakuoti nereikėtų“, bet „dalinių priemonių“, kai tektų evakuoti apie 50 tūkst. gyventojų, esą neatmeta nė viena institucija.

Atominė elektrinė Astrave Baltarusijoje statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Pirmojo jėgainės reaktoriaus paleidimo data numatyta šiemet rudenį. Lietuvos Vyriausybė sako, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus kategoriškai atmeta. 

Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu ketina įdiegti radiacinio stebėjimo įrangą prie Neries, Lietuvos pasienyje, perka darbuotojams jodo tabletes, skirtas apsisaugoti nuo radiacijos.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad pasienio, Vilniaus regiono gyventojams taip pat pirks ir dalys beveik 4 mln. jodo tablečių. Radiacinės saugos centras rengia susitikimus su pasienio gyventojais, informuodami juos apie galimas grėsmes.

Autorius: Ignas Jačauskas

Vilnius, liepos 31 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode